Vaidas, Linas, Lukas ir Leonas

Vyras glėbyje laiko tris vaikus

„Pati stipriausia akimirka gyvenime buvo, kai gimė pirmasis sūnus ir paėmiau jį į rankas. Net nežinau, kaip apibūdinti tą jausmą, tikriausiai „stipru“ yra labai tinkamas žodis. Tą akimirką viskas pasikeičia. Turbūt daug kas sako, kad gimus vaikui gyvenimas labai pasikeičia. Ir taip iš tiesų yra. Tik tai sakydami nepabrėžia, kad gyvenimas iš esmės pasikeičia į gerąją pusę, nes be visų naujai atsiradusių reikalų atsiranda be galo daug labai smagių akimirkų. O pasididžiavimas savimi kaip tėčiu ir kyla iš tų smagių akimirkų. Pagavau save, kad dažnai būna, jog nebe pats noriu nučiuožti nuo kalno su snieglente, bet išmokinti savo sūnus slidinėti. Tas darymas ir mokymasis kartu duoda ne ką mažiau „kaifo“. Ir kai mokiniesi, mokiniesi, dienų dienas, atvažiuoji savaitgaliais, bėgioji nuo kalno iš paskos vis prilaikydamas ir pakeldamas nugriuvus, po kurio laiko, kai jis pats nučiuožia savarankiškai nuo kalno ir matai, kad vaiko akys dega, o jis sako „tėti, noriu dar!” tada ir apima tas didelis, didelis pasididžiavimo jausmas!

Kitiems tėčiams palinkėčiau praleisti daugiau laiko su vaikais. Tai yra tiesiog smagu – smagu kutentis, smagu niurkytis, žaisti slėpynių. Be galo smagu būnant su vaikais ir pačiam truputį suvaikėti.“