Paulius ir Rytė

Tėtis virš galvos iškėlęs 6 mėnesių dukrytę, žiūri vienas kitam į akis
„Kuomet sužinojome, jog įvyko stebuklas ir mūsų šeimą papildys mažoji Rytė, užplūdo emocijų banga. Jaučiau pakylėjimą, džiaugsmą, nors tuo pačiu atsirado suvokimas, kokio tai dydžio rūpestėlis ir atsakomybė. Kaip reikės tinkamai pasirūpinti tuo mažu, atrodo, visiškai trapiu žmogeliuku? Tokie ir panašūs klausimai sukosi galvoje beveik visus 9 mėnesius, tačiau pasiruošimas tėvystei suteikė drąsos ir pozityvo. Naktį, kurią gimė Rytė, vyravo visiškai kitokia atmosfera. Jausmas sunkiai nusakomas, kadangi reikėjo tvarkytis ne tik su prasidėjusiu adrenalino antplūdžiu, bet ir su įvairiausių emocijų banga. Galiu pasakyti tik tiek, jog tai viena įsimintiniausių naktų mano gyvenime, kuri pasibaigė visiška euforijos bomba ir staiga užplūdusia ramybe. Nuo to momento jaučiu dar didesnę pagarbą žmonai Karolinai ir visoms mamoms apskritai, kadangi iš arti pamačiau, su kokiu didžiuliu iššūkiu susiduria moterys laukdamos, gimdydamos ir augindamos mažąjį stebuklą.
Na, o po Rytės gimimo pasikeitė mažų mažiausiai viskas. Šeimoje atsirado žmogus, kuriam norisi (ir reikia) skirti visą savo laiką ir meilę. Kiekviena tėvystės diena yra savaip žavi ir neabejotinai unikali. Dienas leisdamas su Ryte turiu nepakartojamą galimybę stebėti neįtikėtiną mažo žmogaus progresą. Dar daugiau, turiu galimybę mokytis ir tobulėti pats – kantrybė, supratimas, tai tik keli įgūdžiai, kuriuos tenka tobulinti ne tik dieną, bet ir naktį. Vis dėlto užauginti žmogų, ko gero, didžiausias iki šiol tekęs iššūkis! Pasidžiaugsiu, jog šiandien Rytei jau suėję 6 mėnesiai ir vis dar kiekviena jos šypsena ar juokas užpildo širdį gerumu, gera nuotaika ir neapsakoma laime.“