Ignas ir Aurėja

„Kai tapau tėvu, atėjo suvokimas, kad nebesu tik individas. Esu asmenybė, kuri save padalina į tris dalis: aš kaip sūnus ir šeimos narys savo pirmai šeimai, aš kaip partneris savo dabartinei šeimai ir aš kaip tėtis savo dukrai. Kiekviena šių dalių yra labai svarbi ir reikalaujanti dėmesio.

Dukra yra mano mokytoja, kurios dėka mokausi spontaniškumo būti čia ir dabar bei vaikiško naivumo džiaugiantis šia akimirka. Jos dėka taip pat mokausi būti geresniu vyru, rodant pavyzdį jai, kaip vyras turi elgtis su moterimi. Vaikystėje pats buvau pernelyg savarankiškas, tad jai noriu leisti išbūti vaiku, pabūti vaikystėje kiek įmanoma ilgiau, sukurti saugią aplinką būti ir žaisti, žinoti, kad ja pasirūpinsiu ir nepaliksiu. Didžiausia dovana, kurią gali suteikti savo vaikui yra laikas kartu. Jau dabar po 8 metų kartu su Aurėja matau, kad labiausiai ji atsimena laiką, kurį praleidau su ja. Kai prisimenu geriausius dalykus, kuriuos man davė mano tėvas ir mama, tai ir buvo laikas su manimi. Ne dovanoti dviračiai, kalėdinės dovanos, gera krepšinio apranga ar išrinkta mokykla, bet tiesiog skirtas laikas – daug ir kokybiško, gero laiko, akimirkų kartu.

Todėl linkiu visiems: leiskite kuo daugiau laiko su savo vaikais. O jeigu neišeina skirti daug laiko – tai skirkite kokybiško laiko kartu. Užaugę vaikai padėkos ir prisimins.“