Justinas, Dorotėja ir Justinas

„Kai gyvenime atsiranda vaikas, viskas apsiverčia aukštyn kojomis, tikrąją ta žodžio prasme. O kai atsiranda kitas – viskas stoja į vėžias, nes juk nuo meilės niekur nepabėgsi. Du vaikai ir meilės dvigubai daugiau. Man pasisekė, nes auginu itin nuostabius vaikus, bet turbūt taip sako milijardai kitų tėvų ir nieko negali kaltinti, nes tai 100 procentų tiesa. Vaikai pakeičia tėvus. Aš dabar kitoks ir labai džiaugiuosi tuo. Džiaugiuosi galimybe tobulėti kaip tėtis, nes man ne vis vien, kaip auga mano vaikai. Pradžioje gyveni euforijoje vien nuo minties, kad į pasaulį atvedei mažą žmogų. Paskui pradedi galvoti, kaip tapti pavyzdžiu jam, kaip dalyvauti jo gyvenime nuolatos, kad jis jaustųsi saugus ir mylimas. Juk svarbu duoti ranką, kai žengiami pirmieji žingsniai, juk svarbu prieš miegą paskaityti, kad sapnai būtų jaukesni ir apgaubti nuostabių istorijų, juk svarbu mokyti ir mokytis su jais, nes tik taip kuriamas ryšys. Ryšys, kurį tikiuosi išlaikyti visą gyvenimą, nes dabar neįsivaizduoju jo be savo „druskos ir pipiro“. Pačioje pradžioje jiems esi tik tu – mama ir tėtis – visas pasaulis ir tai reikia suvokti ir įleisti į save šią mintį. Nepatikėsite, o gal ir patikėsite, nes jie irgi tampa viskuo mums, vos tik paimam juos pirmą kartą į savo glėbius. Matyti, kaip jie auga ir tobulėja – didžiausia laimė. Gyvename nuostabiu laiku, kai darbai ir gyvenimo ritmas sulėtėjo, nes tuomet daugiau laiko atitenka mūsų mažiausiems, ar jie tai įvertins? Tikiuosi, kad taip. O kitu atveju, nepergyvensiu, nes padariau viską, kad būčiau su jais ir dėl jų.“