Vaidas ir Skomantas

„Nors Skomantui jau du metai ir keturi mėnesiai, vis dar atsimenu tą jausmą, kai vos gimusį jį reikėjo nuprausti 🙂 Tą mažytį ir atrodo trapų žmogutį laikyti viena ranka (negaliu patikėt, kad tilpo ant dilbio!). Nenorėjau atrodyti nekompetentingas tėtis, todėl stengiausi neišsiduoti, kad esu velniškai persigandęs – persigandęs padaryti „kažką ne taip“. Tad visų pirma būti tėčiu man reiškia gebėjimą pasirūpinti sūnumi.

Maudant, keičiant sauskelnes, maitinant, skaitant knygą ar tiesiog su Skomantu žaidžiant užsimezgė ryšys – jausmas, kad pažįsti ir bent kartais supranti tą mažą žmogutį esantį šalia. Tas jausmas nebūtų atsiradęs be viso laiko praleisto kartu. Ir ne tik „kokybiško“ laiko. Visas laikas praleistas su vaiku yra kokybiškas ir reikalingas ryšio sukūrimui. Neapsakomai smagu, kai supranti ką reiškia jo susigalvotas žodis „dydį vau“ (mašinos ratas) ar nuspėji, ką norės valgyti vakarieniaudamas (varškėčiai Skomantas labai mėgsta). Tad būti tėčiu man yra suprasti sūnų.

Ruošiantis tėvystei (ir sulaukus Skomanto) daug skaičiau apie vaikų auklėjimą. Kas yra svarbu? Kaip vaiką užauginti geru žmogumi? Iš knygų, kurias skaičiau, man įstrigo du dalykai – ryšys su vaiku ir asmeninis pavyzdys. Būtent asmeninio pavyzdžio svarba vaikui mane labiausiai motyvuoja tobulėti. Aš negaliu valgyti lovoje, jeigu noriu išmokyti tai daryti prie valgomojo stalo. Aš negaliu sakyti, kad skaityti labai svarbu ir tada nepaimti knygos į rankas Skomantui matant. Aš negaliu savo „aštrių kampų“ nurašyti sunkiam charakteriui, jeigu nenoriu, kad Skomantas turėtų tuos pačius „aštrius kampus“. Tad būti tėčiu man yra būti geresniu žmogumi, tokiu, kokį noriu matyti Skomantą.

Visa tai nėra lengva. Tai pareikalauja daug energijos: iš pradžių būti visiškai atsakingu už mažo žmogaus gerovę, vėliau jam augant įsiklausyti į jo poreikius ir nuomonę o savą atidėti į šalį, stebėti save ir nuolat klausti – ar aš noriu, kad Skomantas taip elgtųsi? Tai yra energija, kurios negali skirti darbui, sportui ar kitam hobiui. Bet viskas, ką verta daryti turi kainą, o būnant tėčiu tu stebi kaip priešais tave auga naujas žmogus. Jeigu kas nors yra verta didžiausių pastangų, tai yra būtent tai.“