Ričardas ir Ričija

„Viskas sustoja, tu pasineri į jos žvilgsnį ir pirmą kartą supranti, ką išties reiškia įkvėpti, pajusti gyvybę… „Labas, dukra“.

Pirmasis pasimatymas į atmintį įsirėžia visam laikui… Bet ir visi kiti pasimatymai nemenkesni… Sėdame į automobilį ir važiuojame garsiai klausydami muzikos, kartu kepame blynus, lėlių vežimėlis tampa bolidu ir mes lekiame per kambarį visu greičiu…Kiekvienas dukros juokas iš mano ne visada juokingų „bajerių“, apkabinimas, ar „oželis“ – tai geriausia, kas galėjo man nutikti. Dažnai žmona sako, jog esu per švelnus ir nemoku supykti.. Hmm ir jį tūkstantį kartų buvo teisi Tėvystė veža! Kiekvieną dieną norisi dar labiau augti, stengtis ir duoti… Nes kai ji laiminga – laimingi ir mes “