Rinas ir Lukas

 

„Gimus Lukui, gavau naują mokytoją, mokytoją empatijos, minčių skaitymo, kantrybės, kūrybiškumo, net dainavimo… Sąrašas ilgas ir pildosi su kiekviena diena. Kitaip tariant, sunkus ir juodas darbas . Jei gerai dirbu ir mokinuosi, gaunu atlygį – pirmą šypseną, pilną pampersą (iš tiesų, pamenu, pirmas kartas buvo tikrai juokingas, aš net nuotrauką dariau iš to džiaugsmo). Norėjau džiaugtis tuo su visais . Tik po to supratau, kad stogas nuvažiavo visai.

Pirmas naktis klausaisi kiekvieno jo įkvėpimo ir iškvėpimo, na jei tiek dėmesio skirtum suaugusiam žmogui, aš neabejoju, kad skaitytum jo mintis . Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę būti kartu kiekvieną dieną, kiekvieną minutę. Nesinori praleisti nė akimirkos, nes jos nerealios, kasdien vis kitokios. Dabar jis jau juokiasi, stovi ant rankos, bando jau eiti, plaukiam vonioje. Suprantu, kad tai skamba paprastai, normaliai, bet man tai stebuklai. Iš pradžių fotografavom kiekvieną jo žingsnį, po to filmavom, dar įrašinėjom jo leidžiamus garsus naktį . Jei atvirai – buvom visai išprotėję. Dabar, ačiū Dievui, jau ramesni esam.

O šiaip tai labiausiai bijau nesugadinti vaiko, nesugadinti savo taisyklėmis, auklėjimu, požiūriu. Jie gimsta šventi, norėtųsi kad tokie ir liktų.“