Emilijus ir Emilija

Tėtis Emilijus ir jo eilėraštis apie pirmąjį gimtadienį atšventusią dukrytę Emiliją:

 

Kad ir kaip greitai skrieja vis naktys ir dienos,

Nenustebinsiu nieko šiais žodžiais, tikriausiai.

Bet keturiasdešimt savaičių ir mintys tik vienos,

Kai nelauki „labai“, o lauki „labiausiai“.

 

Tų akimirkų aš niekada nepamiršiu.

Susigaudyt sunku, viduje endorfinai…

Ir tik kilstelėjus savo dukrą į viršų,

Pasitraukia baimės ženklai paskutiniai.

 

Per metus šiuos išmokom daugiau nei planuota,

Ir skoloj kažkam liekam žodžio „Ačiū“ salvę.

Nes jei ir žengėm kur žingsnį nepamatuotą,

Tas kažkas mums suklydus padėjo pagalvę.

 

Ir negaila tų šimto naktų nemiegotų,

Jas dienos kartu su kaupu kompensuoja.

Negėda iš džiaugsmo akių ašarotų,

Kai tai, kas brangiausia į krūtinę kvėpuoja.. ❤️