Nerijus, Elžbieta ir Liucija

Vaikų žaidimo aikštelėje sėdintis tėtis su 1 metų dukrele ant kelių ir 8 metų dukra šalia.

„Prisimenu, kaip būdamas vaikas saugiai jausdavausi su savo tėvais, kokius jausmus jiems jausdavau. Tie jausmai mane lydi kiekvieną dieną. Ir kiekvieną dieną susiduriu su mažomis smulkmenomis iš vaikystės, kurios sužadina šiltus prisiminimus – tokios kaip šaltos dviračio rankenos, į kurias įsikibusį tėtis veždavo mane aplink kvartalą, nors darželis buvo visiškai namo kieme. Dabar aš turiu galimybę duoti visa tai savo vaikui.

Gimus dukrai, gyvenime atsirado daug naujų dalykų, naujų pojūčių, kurių net neįsivaizdavau. Pamačiau, kad galiu pasirūpinti nauju žmogumi – nuraminti, pažaisti, užmigdyti…

Gimus antrai dukrai turėjau galimybę praleisti daugiau laiko kartu – atradau dar daugiau. Net baisu pagalvojus, kiek dar turiu galimybių tobulėti.“