Tėčių istorijos

„Auginant mergaites kyla daug klausimų: kodėl jos bėgiodamas garsiai šaukia? Kodėl joms patinka rožinė spalva? Kodėl gražiausi rūbai tie, kurie nors kiek blizga? Kodėl maivosi prieš veidrodį ir su dideliu noriu pozuoja prieš kameras?…“

„Tik jam gimus, gyvenimas pasikeitė iš karto kardinaliai – daug naujų pareigų, rūpesčių ir džiaugsmų. Nuo pat kūdikystės stengiamės dažnai leisti laiką dviese: tiek namuose, tiek mieste, tiek dviese keliaudami.“

„Asmeninis pokytis, kurį pajutau kai tapau tėčiu, tai atsiradęs jautrumas. Toks didelis pergyvenimas dėl to vaiko, ko net neįsivaizdavau!“

„Namuose atsiradus mažiems vaikams kai kurie dalykai apsiverčia aukštyn kojomis, pavyzdžiui, miegas tampa geriausia dovana, o tyla tampa labai įtartina“

„Mano sūnus auga dviejų moterų šeimoje, o aš esu tėtis, kuris aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime. Mūsų sūnui labai pasisekė, nes jis turi tris mylinčias širdis ir šešias rankas, kurios gali juo pasirūpinti.“

„Tėvystė nuo tos, kurioje aš augau, šiandien labai skiriasi. Bent jau mano pasaulyje. Džiaugiuosi dėl jos pokyčių.“

„Kuomet sužinojome, jog įvyko stebuklas ir mūsų šeimą papildys mažoji Rytė, užplūdo emocijų banga. Jaučiau pakylėjimą, džiaugsmą, nors tuo pačiu atsirado suvokimas, kokio tai dydžio rūpestėlis ir atsakomybė.“

„Labai natūraliai atėjo suvokimas, jog laikas praleistas su augančiu sūnum ir šeima yra brangiausias ir prasmingiausias, tai pati geriausia investicija kokia tik gali būti, nes kito tokio laiko daugiau nebus“

Sakau vyrui: „Parašyk gi į „Daugiau balanso“, ten apie tokius kaip tu!“ O jis: „Nėra čia ką rašyti, tai ką darau, man atrodo tiesiog normalu“.

„Nuo Beno gimimo sunkiausia yra atrasti laiko sau ir pailsėti – paskaityti knygą, išmokti ką nors naujo, užsiimti hobiais, pasnausti kokią valandėlę. Bet visas vargas iškart atsiperka matant Beno džiaugsmą, kai mokosi naujų „triukų“, ar kai jo šypsena pasitinka mane atsikėlusį iš ryto. “

„Auginant Mažutėlius labiausiai norime, kad jie išaugtų veržliais, kūrybingais, darbščiais žmonėmis, netaptų „pasyviais sofos riteriais“. Tai mus skatina ieškoti geriausių būdų, kaip vaikus galėtume lavinti.“

„Dar niekada nebuvo gyvenimas toks ryškus ir kupinas malonaus šurmulio ir jau dabar su žmona svajojame apie brolį ar sesę Bernardui.“

„Norėčiau, kad mūsų vaikai butu ne tik išmintingi ir geri žmonės, bet taip pat jaustųsi laimingi. Vaikai į mano gyvenimą atnešė daugiau situacijų, kuriose geriau pažįstu save bei leidžia pastebėti tikruosius laimės formules ingridientus.“

„Kai gimė jis, jo mažos rankytės iškart pavogė mano širdį, o mažos kojytės pabėgo kartu su ja. Tą akimirką supratau, kad nėra didesnio džiaugsmo ir dovanos bei palaimos nei tapti tėvu.“

„Būna kartais pagaunu save žiūrint į tą mažą miegantį veiduką arba į kitą susikaupusią asmenybę, stropiai iškištu liežuviuku, bandančią nupiešti dar vieną meno kūrinį ir galvoju – kaip taip gali būti, jog tokiame mažame žmoguje telpa tiek daug meilės.“

„Dabar svarbiausia mano užduotis – užauginti mylimus ir mylinčius sūnus. Drąsius, smalsius, teisingus. Esu patyręs patyčių, suprantu ką reiškia būti atstumtam ar užgauliojamam.“

„Daugiau „kultūrinio šoko“ buvo susipažįstant su šių dienų vaikų auginimo kultūra. Iš esmės mamai yra keliami nenormaliai stereotipiniai reikalavimai, o tėčio gebėjimai yra nuvertinami iki „geriau palikti močiutei, negu vyrui, nes jis vis tiek nemokės pasirūpinti vaiku“

„Gimus dukrai, gyvenime atsirado daug naujų dalykų, naujų pojūčių, kurių net neįsivaizdavau. Pamačiau, kad galiu pasirūpinti nauju žmogumi – nuraminti, pažaisti, užmigdyti…“

„Kai tapau tėvu, atėjo suvokimas, kad nebesu tik individas. Esu asmenybė, kuri save padalina į tris dalis: aš kaip sūnus ir šeimos narys savo pirmai šeimai, aš kaip partneris savo dabartinei šeimai ir aš kaip tėtis savo dukrai. “

„Nors Skomantui jau du metai ir keturi mėnesiai, vis dar atsimenu tą jausmą, kai vos gimusį jį reikėjo nuprausti 🙂 Tą mažytį ir atrodo trapų žmogutį laikyti viena ranka (negaliu patikėt, kad tilpo ant dilbio!)“

„Didžiausias nuotykis, kurį pamenu, buvo mūsų trijų beveik mėnesio trukmės kelionė į Kroatiją. Automobiliu važiavome per Lenkiją, Čekiją, iki pat Kroatijos, kur dvi savaites gyvenome palapinėje. Pamenu, žmona skambino ir klausė, ką veikiam. Sakau, dirbu kompiuteriu, o vaikai maudosi jūroje“

„Taip jau sutapo, kad pasibaigus pirmojo mėnesio tėvystės džiaugsmams ir besikraunant kuprinę grįžimui į #SwedbankLietuvoje ofisą, atskriejo žinia, kad pradedame aktyviai taikyti nuotolinio darbo principą – skelbiamas karantinas. Taip prasidėjo, vis dar besitęsianti, ~1.5 metų augimo kelionė balansuojant nuotolinį darbą ir itin arti esančią šeimą.“

„Kadangi gyvename Lietuvoje, o lietuvių kalba nėra mano gimtoji kalba, buvau ir jų kalbos mokytojas. Kartu skaitome knygutes, žaidžiame, žiūrime filmus prancūzų kalba. Taigi turime savo „slaptą“ kalbą 🙂“

„Didžiausias iššūkis auginant vaiką yra laiko trūkumas ir jo paskirstymas tarp šeimos, darbo, savo hobio ir laiko sau. Kažką tenka aukoti, kažko atsisakyti arba tiesiog nedaryti.“

„Ar kartočiau visą tai? Nors buvo sunku, greičiau taip, nei ne. Ne tik dėl to, kad jau žinočiau, kas laukia, ar dėl to, kad tai padeda antrajai pusei neiškristi iš darbo rinkos“

„Tapus tėčiu tu gauni šansą ir gali juo pasinaudoti arba ne. O siekiant pasinaudoti juo gauni visą krūvą neišdildomų įspūdžių: kai norint smagiai praleisti laiką išleki su vaikais į batutų parką ir kartu su jais bandai daryti salto nors to nesi daręs niekada anksčiau ir gal jau reikėtų nebedaryti. Kai vaikui sugalvojus, jog nori važinėtis su riedučiais perki juos ir sau, kad išmokytum jais važiuoti, nors pats to nesi daręs iki šiol. Kai žiemą iškritus pirmam sniegui pagriebęs pašikniuką leki su vaikais į lauką lenktyniauti kas toliau nučiuoš nuo kalno.“

„Mes negimstame tėvais, o jais tampame ir augame kartu su savo vaikais kaip tėvai, todėl aš leidžiu sau klysti ir nebijau pasakyti vaikams, kad suklydau.“

„Labiausiai norėčiau padrąsinti būsimus tėčius: jūs nesate tik rogučių tampytojai ar sūpynių švytuotojai. Jūs būsite lygiai tiek pat svarbūs kiek ir mama. Jūsų vaikai tikrai neįvertins kokį brangų šokoladą ką tik parnešėte, tačiau labai ilgai prisimins kartu dažytą lieptą, nes gavo asmeninį teptuką padėti tėčiui.“

„Kai kartais manęs paklausia, ką reiškia būti tėčiu, beveik visada sutrinku. Nes neįmanoma to apsakyti vienu sakiniu ar sentencija. Manau, kad tame klausime svarbesnis žodis yra net ne „tėtis”, o veiksmažodis „būti”.“

„Gyvenime svarbu balansas, tad tėčio ir mamos subalansuotas buvimas su vaiku yra dalis to didesnio gyvenimo balanso. Man buvimas su vaikais suteikia daugiau ramybės dėl jų ateities“

„Man patinka tie momentai, kai mes ne tik smagiai leidžiame laiką kartu, bet ir kai jaučiu, kad vaikams galiu suteikti užuovėją ar saugumą, kai jie gali į mane atsiremti. “

„Kai auginau vaiką dvidešimties, turėjau daug energijos, bet mažokai kantrybės. Kai penkiasdešimties – energijos neretai pritrūksta, bet už tai kantrybės turiu sočiai.“

„Gyvenime nesu patyręs stipresnio jausmo negu tampant tėčiu.  O su kiekviena diena tas jausmas tik auga… Norisi visą savo laisvą laiką leisti kartu ir padėti teisingai pažinti pasaulį kiekviename mažame žingsnyje – žaisti, paišyti, žvejoti, skraidyti…ir dar daug daug visko!. “

„Auginam su žmona ne tik savo vaikų, bet taip pat esame globėjai. Laikinai mūsų šeimoje augo 4 vaikai.“

„Didžiuotis būnant tėčiu gali kiekvieną dieną, nes supranti, kad tėtis esi visam gyvenimui, nors vaikų gyvenime esi tik kaip svečias. “

„Svarbiausia yra mylėti vaikus, nes nemylimi vaikai užaugę tampa nemylinčiais suaugusiais.“

Tėtis Emilijus sukūrė eilėraštį apie pirmąjį gimtadienį atšventusią dukrytę Emiliją

„Akimirką, kai gimė Vincas taip gerai atsimenu, kad galėčiau ją nupiešti. Dabar, kuomet jam jau 1 metai ir 1 mėnesis, juokaujame su žmona, kad nesuprantame ką mes veikėme gyvenime, kai neturėjome Vinco.“

„Atsiradus Paulai mano gyvenimas persivertė aukštyn kojom. Pirmą mėnesį dar pagaudavau save nesuvokdamas, kad tai mano vaikas. Apsipratęs su tėvyste mėgaujuosi ja 100 proc. Dukra yra pozityvo užtaisas.“

„Pirmosios šypsenos, pirmieji apkabinimai, pirmieji žingsniai – esu be galo laimingas ir mėgaujuosi kiekviena diena, kiekviena akimirka praleista su Kasparu ir Oskaru. Esu pats laimingiausias Tėtis x 2!!!“

„Vaikus auginti yra žiauriai lengva. Tik žinot, ko reikia? Turėti geležinę kantrybę.“

„Kai tapau nuostabios panelės tėčiu, tuo metu dar negalėjau pagalvoti kiek manęs laukia grožio ir šukuosenų procedūrų 😀 Miglutė buvo labai planuotas vaikas, jos susilaukti ruošėmės atsakingai. Nėštumas mano mylimajai buvo sudėtingas, tad galima sakyti, jog kartu išnešiojome mažylę (aš žmoną, o ji Miglutę) :D“

„Kartais būna labai formalių dienų, kad visą dieną būni svarbiuose susitikimuose, visi tokie kostiumuoti, besilaikantys etiketo ir t.t., ir grįžti namo, o tau už kelių sekundžių užlipa ant kupros ir jau šūkauja „jojam, jojam!!“.“

„Man be galo malonu  sugrįžus namo matyti, koks aš esu jam reikalingas, kaip jis mane  pasitinka, šypsosi ir gerą valandą negali atitraukti nuo manęs akių.“

„Su pirmuoju sūnumi turėjau vieną didžiausių dovanų – išeiti vaiko priežiūros atostogų. Dar dabar stebiuosi, koks ilgas kelias nueitas, kiek nuotykių patirta nuo pirmųjų sauskelnių ir košyčių iki dabar. “

„Nereikia sureikšminti kažkokių mažų nesėkmių ar stengtis padaryti viską. Kaip sūnus kartą pasakė: „Jeigu užsidėjai „kliocką“ ant džemperio, tiesiog apsirenk jį išvirkščią – ir „kliocko“ kaip nebūta“. Viskas priklauso nuo požiūrio.“

„Turint tris nuostabias mergaites, vaikų auginimo negali nesidalinti su žmona. Nuo pat pirmos dienos leisdavau mamai naktimis pailsėti. Tai labai svarbu, nes visi žinom, kad laiminga mama = laiminga šeima.“

„Kiekvienas vakaras – tyriausia ramybė, kai pamatau ją taip saldžiai miegančią. Kiekviena nauja diena – serotonino bomba ir naujas spyris man, kad reikia stengtis. Ir kiekviena diena tai linksmieji kalneliai – pilni džiaugsmo ir ašarų, kurios neretai būna irgi iš džiaugsmo.“

„Kai gyvenime atsiranda vaikas, viskas apsiverčia aukštyn kojomis, tikrąją ta žodžio prasme. O kai atsiranda kitas – viskas stoja į vėžias, nes juk nuo meilės niekur nepabėgsi. Du vaikai ir meilės dvigubai daugiau. “

„Ta akimirka, kai pamačiau seselę su mažu ryšulėliu einat link manęs, širdį privertė daužytis milžinišku greičiu. Priėjusi ji pasakė „šita riestanosė turbūt jūsų”. Tą akimirką aplankė tiek daug įvairių jausmų! Džiaugsmas ir pasididžiavimas veržėsi per kraštus.“

„Su vaikais geriausias metas yra…. dabar, šią akimirką! Leisti laigyti po balas, kol iš botų ims bėgti vanduo ir dukra pati pasakys, kad gal jau užteks. Skaityti knygas, nors ji moka pasakas mintinai, ir pataiso, jei praleidžiu kokį žodį.“

„Dukra bene vienintelis žmogus, kuris man padėjo geriau suprasti moteris, įsiklausyti į jų norus bei žodžius, taip pat viduje pažadino besąlygišką globėjiškumą, jautrumą ir visus kitus šilčiausius jausmus, už kuriuos visada būsiu dėkingas savo princesei ir liksiu įsipareigojęs ją saugoti, kol būsiu čia 🙂 “

„Nors ir iš anksto daug kartų pergalvoji kaip pasikeis gyvenimas tapus dviejų berniukų tėčiu, ta jausmų ir minčių banga vis tiek yra gerokai didesnė nei tikiesi. Supranti, kad nuo šiol esi atsakingas už daugelį gyvenimų, jauti atsakomybės svorį.“

„Rekomenduoju visiems esamiems ir būsimiems tėčiams pasinerti stačia galva į tėvystę, nes ji gydo ir kuria viską aplink nauju grožiu.“

„Pirmasis pasimatymas į atmintį įsirėžia visam laikui… Bet ir visi kiti pasimatymai nemenkesni… Sėdame į automobilį ir važiuojame garsiai klausydami muzikos, kartu kepame blynus, lėlių vežimėlis tampa bolidu ir mes lekiame per kambarį visu greičiu…“

„Bemieges naktis kompensuoja vaiko krykštavimai dienomis, nerimą dėl vaiko kompensuoja jo tarškėjimai ir nuoširdus juokas. Ir tu supranti, kad tas pasaulio apsivertimas yra į šviesiąją, naujų patirčių ir teigiamų emocijų pusę.“

„Prisimenu, kad sužinojimas apie tėvystę buvo visai ne „holivudiškas” ar su dramatišku patosu. Sėdėjau langų parduotuvėje priešais vadybininką ir pasirašinėjau sąskaitą faktūrą kai suskambo telefonas.”

„Vaikui dar tik 6 mėn., todėl tikrieji tėvystės išbandymai dar tik priešaky, tačiau kas iš tikrųjų pasikeitė – tai požiūris ir pagarba žmonėms, auginantiems vaikus. Iki Gilės gimimo buvo sunku įsivaizduoti, kas tai.“

„Man vaiko auginimas yra didžiausias džiaugsmas. Neturėjau nei didelių sunkumų nei iššūkių. Aišku, to priežastis yra ir mama, kuri dar labiau myli vaiką. Mes su žmona tai vadiname “team work”.“

„Nors ir nematau, aš suprantu vaiką iš jo balso intonacijų. Taip suprantu ko jis nori. Kadangi žinau kas kur namuose yra, visada girdžiu ir suprantu, jei Adrijus daro išdaigas.“

„Bet kai gimdymo namuose personalas ištaria „sveikinu!” ir išgirsti pirmą riksmą,  pamatai tą gyvybės „ryšulėlį” sesutės rankose – būk kad ir „Liūtas Karalius“, bet ašaros rieda kaip pupos.“

„Jei sūnus griūna arba neištaria žodžio, tai jaučiu, kad klystu kartu su juo, nervinuosi. Abu mokomės iš klaidų ir neišvengiamai tobulėjam. Tai nauja, tačiau taip pat prasminga. Kaip bet kokia kita sau skirta veikla. Mes augam kartu.“

Džiaugiuosi, kad gimus antram vaikui ryžausi apsikeisti su žmona rolėmis. Matau, kaip greitai auga sūnus ir kiek daug nuostabių akimirkų nepamačiau vien dėl to, kad per daug galvojau „O ką kiti pasakys?“.

„Ta akimirka, kai Rusnė gimė, pakeitė mane ir mano gyvenimą. Manau, kad kiekvienas vyras turėtų dalyvaut savo vaiko gimime, o ryšys su vaiku pradedamas kurti dar jam negimus ir vėliau toliau kuriamas kiekvieną mielą dieną.“

„Pati stipriausia akimirka gyvenime buvo, kai gimė pirmasis sūnus ir paėmiau jį į rankas. Net nežinau, kaip apibūdinti tą jausmą, tikriausiai „stipru“ yra labai tinkamas žodis. Tą akimirką viskas pasikeičia.“

„Aš dažnai jais didžiuojuosi, aišku labiau įstringa kai nepažįstami pagiria – kad draugiški, mandagūs. Kai buvo mažesni, kokių 4-5 metukų, jie užaugę norėjo tapti „kareiviškais gydytojais“ ir pagydyti mane ir kitus, kuriems skauda.“

„Man atsirado poreikis apkabinti, priglausti, pabučiuoti, vieną kitą laimės ašarą išridenti, nors iki to laiko save laikiau šaltesne asmenybe.“

„Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę būti kartu kiekvieną dieną, kiekvieną minutę. Nesinori praleisti nė akimirkos, nes jos nerealios, kasdien vis kitokios.“

„Tėvystė – rimtas žingsnis. Į jį reikia žiūrėti atsakingai: vaikas reikalauja 100 proc. atsidavimo. Tai – ne darbas ofise, kur gali pasiimti pertraukėlę.“

„Kai tampi tėčiu (tikru tėčiu), tai būvimas tėčiu pasidaro labai žavingas ir įdomus. Gyvenimas tikrai nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis.“

Būti tėčiu tai iš naujo išgyventi vaikystę, kartu mokintis žaisti, šliaužiot, atsistot ir vaikščiot.

Miegančio vaiko paglostymas. Tai yra nuostabus jausmas tėvui ir net tuo tarpu kietai miegančiam vaikui.

Būti tėčiu nesunku. Kaip ir juo tapti. Sunkiausia yra atlaikyti be galo skirtingus vaiko raidos etapus: įėjimą į nepatirtą (ar primirštą) kūdikystę; mažylio „peršokimą“ į įnoringą vaikystę; galiausiai perėjimą į dažnai sunkiai valdomą bei emocingą paauglystę.

„Esu dviejų nuostabių berniukų tėtis. Jie yra 4,5 mėnesio dvyniai, kuriuos prižiūrime abu kartu su žmona.“