Ignas ir Uršulė

„Kai sužinojau, kad turėsiu vaiką, iš pradžių nesupratau, kas laukia ir koks nuostabus jausmas aplankys, kai jau pagaliau pasimatysiu ir paimsiu ant rankų tą mažą nuostabią mažylę. Ir tas jausmas toks, kad būtent to ir trūko mano gyvenime, tik aš nežinojau, kol jame neatsirado ji. Kiekviena diena dabar yra įspūdinga savaip, nes kiekvieną dieną patiriame kartu vis kitokius nuotykius ir seka vis nauji pasikalbėjimai, nors ir nežinia, kokia kalba čia abu šnekame. Kiekvienas rytas prasideda iššūkiais, tokiais, kaip: ką gi ji šiandien ryte valgys, kur dingo viena jos kojinė, ar pavyks ją aprengti į lauką iš pirmo karto bei kiek pietų miego išmiegos. O kol miegos, ar spėsiu apsitvarkyti, paruošti pietus šeimai ir gal net sužaisti vieną kitą partiją playstaytion’u. Kiekvienas vakaras – tyriausia ramybė, kai pamatau ją taip saldžiai miegančią. Kiekviena nauja diena – serotonino bomba ir naujas spyris man, kad reikia stengtis. Ir kiekviena diena tai linksmieji kalneliai – pilni džiaugsmo ir ašarų, kurios neretai būna irgi iš džiaugsmo. Mano dienos dabar sukasi aplink ją, nes ji – mano kasdieninės visatos saulė.“