Saulius, Elzė ir Gustė

„Su vaikais geriausias metas yra…. dabar, šią akimirką! Leisti laigyti po balas, kol iš botų ims bėgti vanduo ir dukra pati pasakys, kad gal jau užteks. Skaityti knygas, nors ji moka pasakas mintinai, ir pataiso, jei praleidžiu kokį žodį. Kartu maišyti pusryčių blynams tešlą, o prieš miegą leisti išsirinkti ir išgirsti vieną iš mano paties tikrų vaikystės istorijų. Ar tu irgi buvai mažas, ką tada žaisdavai, ar bijojai tamsos? Mes, suaugę tėvai, linkę sureikšminti kasdienę rutiną, valgį, aprangą, galima-negalima dalykus. Taip, šie dalykai svarbūs, bet ne patys svarbiausi. Vaikams reikia buvimo kartu – paprasto, nesudėtingo, atviro, šilto. Buvimo, kai vaikas tiesiog be priežasties pasako, kad myli, ir patiki savo pasaulio paslaptis. Su Guste šią vasarą prieš užmiegant žaisdavom uodo žaidimą. Uodas aš, dukra – super girl. Gulėdavau šalia žiūrėdamas į jau miegančią heroję ir dar ilgai krizendavau – kiek šiltų emocijų ir įsitraukimo gali sukelti neva netyčia užklydusio uodo zyzimas ir dukros pastangos jį išvyti. Maži kasdieniai žaidimai. Kurie palieka didelį pėdsaką.“