Audrius, Nojus ir Agnieta

„Esu dviejų vaikų tėtis. Mano tėvystės patirtys prasidėjo, kai pirmasis į mūsų šeimą atkeliavo Nojus. Būdamas vos šešių savaičių. Kartu mes praėjome visus nerimastingus institucinius kelius – nuo laikinosios į nuolatinę globą, iš jos į įvaikinimą.  Šiandien, jau kiek daugiau nei dveji metai, kaip esu vaiko priežiūros atostogose su Nojum, kad vaikas matytų pilną, darnią šeimą namuose kuo įmanoma daugiau laiko, o ne tik kelias valandas vakare. Mano žmona, Anželika, mėgsta kartoti, jog vaikui pradėti reikia dviejų žmonių, todėl ir vaiką turi auginti abu 🙂

Su Nojaus atsiradimu atėjo ir kitoks požiūris į gyvenimą, visuomenės normas bei standartus. Tai buvo sąmonę plečianti patirtis. Tokia kombinacija, kaip vaiko priežiūros atostogos ir įvaikinimas, leido suprasti, jog meilei neegzistuoja žodis „savas“, kuris labai paplitęs įvaikinimo temoje. Leido įsisąmoninti, kad joks prestižinis, visuomenėje vertinamas darbas ar statusas, man neatpirks kokybiško santykio kūrimo su vaikais. Juk gyvenimas yra tik apie santykį su vienas kitu, o ne bėgimas pagal kažkieno sukurtas normas.

Nerdamas stačia galva į tėvystę neturėjau jokių lūkesčių ką ji man atneš. Galvojom su žmona tik apie tai, ką mes galime suteikti pas mus atkeliaujantiems vaikams. Bet kaip bebūtų, atgal gavome dovanų su kaupu. Mokydamas Nojų pažinti jausmų pasaulį, pradėjau gilintis į savąjį, šluostyti dulkes ir prikelti naujam gyvenimui. Išgyvenu su sūnum vaikystę antrą kartą: žaidžiu kartu lyg vaikas ir suprantu, kad žaidimams nėra amžiaus ribos – kuo jie paprastesni, tuo teikia daugiau džiaugsmo. Nojus išmokė mane džiaugtis paprastais dalykais ir skalsiai juoktis. Išmokė būti šalia ne tik kūnu, bet ir mintimis, kurti kokybišką santykį. Išmokė atsiradus emocijoms jas išjausti, paverkti ir paleisti, nelaikyti skaudulių, vaidinti piktą ar įsižeidusį. Ir tai tik maža dalis to, ką mūsų mažasis Guru jau yra manyje atskleidęs.

Antroji tėvystės patirtis atėjo su mažąja Agnieta. Jai vos keli mėnesiai, tačiau ji atnešė man labai stiprią, dalyvavimo gimdyme patirtį. Būtent gimdymo metu, aš savo žmoną pamačiau dar kitomis spalvomis, persmelktomis pagarbos ir pasididžiavimo savo žmogumi. Visos tėvystės atneša dideles patirtis, bet kartu atneša ir buitį su savimi. Vaikams atsiradus, vietos romantikai liko nedaug. Tačiau vietoje jos atsirado žavingesnis laikas, trumpos, tylios akimirkos, kuriose gali išgirsti vienas kito meilės prisipažinimą bei pajusti didelio, suaugusio žmogaus apkabinimą.

Rekomenduoju visiems esamiems ir būsimiems tėčiams pasinerti stačia galva į tėvystę, nes ji gydo ir kuria viską aplink nauju grožiu.“