Vilius ir Gilė

„Tėvystė – rimtas žingsnis. Į jį reikia žiūrėti atsakingai: vaikas reikalauja 100 proc. atsidavimo. Tai – ne darbas ofise, kur gali pasiimti pertraukėlę. Tėvu būni 24/7 ir tai viską pakeičia: nebepriklausai tik sau, tampi atsakingas už kitą: mažą, bejėgį, nuo tavęs priklausantį žmogutį. Jei nenori tapti tėvu-įrankiu, skirtu pinigams gauti arba disciplinai palaikyti, turi būti pilnai įsitraukęs. Tik tuomet iš tiesų suvoki, ką reiškia auginti vaiką. Žiūrint iš šono, viskas atrodo labai paprasta: atsikėlei, pasirūpinai… bet kai šį „paprastumą“ patiri savo kailiu, pradedi labiau vertinti ir kitų pastangas, pagalbą. Kai lieki su vaiku vienas, pradžioje būna sunku, baisu, kad nesusitvarkysi. Tačiau buvimas kartu stiprina ryšį, daro ji kokybiškai kitokį: vaikas pradeda į tave reaguoti, žiūrėti kitaip, nori būti, kažką kartu daryti. Kai vaikas ateina ne pas mamą, o pas tėtį, va čia tai būna visiškas pasididžiavimas. Mama tuo metu nebūna labai patenkinta, bet tėčiui jausmas ypatingai malonus.“