Darbuotojui

Papildomi laisvadieniai dėl šeiminių ir asmeninių priežasčių

Darbuotojui gali būti suteiktos papildomos mokamos ar nemokamos atostogų dienos, skirtos pasirūpinti šeiminiais ar asmeniniais įsipareigojimais ir taip palengvinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą.

Tėvadieniai ir mamadieniai

Lietuvoje šeiminių įsipareigojimų turintys tėvai, auginantys vieną, du, tris ir daugiau vaikų iki 12 metų ar vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis, kurios vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiems tėvams.

1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius – kiekvienam iš tėvų, auginančių 1 vaiką iki 12 metų; 1 papildoma poilsio diena per mėnesį – kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį – kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Poilsio dienos suteikiamos mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas lanksčiai. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę.

Jei dirbate ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jūsų prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai.

Laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius / mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas.

Atostogos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir vaikus su negalia

Papildomos kasmetinės atostogos Lietuvoje suteikiamos vienišiems tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų. Jiems priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę, ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Teisę į šias atostogas turi ir darbuotojai iki 18 metų.

Mokymosi atostogos

Mokymosi atostogos gali būti suteikiamos, kai darbuotojas mokosi pagal formaliojo švietimo programas ir (arba) neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas (pvz., studijuoja universitete, mokosi profesinėje mokykloje), pristačius darbdaviui tai patvirtinančią pažymą, gali būti suteikiamos mokymosi atostogos šioms veikloms:

• eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;
• įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 kalendorines dienas kiekvienai įskaitai;
• laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;
• diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų;
• valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose (pvz., kompiuterinio raštingumo, kalbų mokymosi kursuose, įvairiuose seminaruose ir pan.), suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Jos gali būti suteiktos iš karto arba dalimis.

Darbuotojui už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per metus, mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, jei:

• darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu 5 metus;
• darbuotojas mokosi pagal formaliojo švietimo programą;
• darbuotojas mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, susijusias su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.

Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 10 darbuotojų, mokymosi atostogų apmokėjimas darbdavio lėšomis netaikomas.

Kūrybinės atostogos

Darbuotojui gali būti suteikiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti. Darbo užmokesčio mokėjimą šiuo klausimu nustato darbo teisės normos ir šalių susitarimai.

Nemokamos atostogos dėl asmeninių, šeiminių priežasčių

Lietuvoje darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:

• darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų, – iki 14 kalendorinių dienų;
• neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis vaiką su negalia iki 18 metų ar slaugantis asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;
• vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas, jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
• darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
• darbuotojas, santuokai sudaryti, – iki 3 kalendorinių dienų;
• darbuotojas, dalyvauti šeimos nario laidotuvėse, – iki 5 kalendorinių dienų;
• darbuotojas, kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, – joje nustatytos trukmės.

Darbdavio iniciatyva šios atostogos gali būti mokamos.

Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko* reikalavimų.

Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.

* Maksimalus darbo laikas yra 48 valandos per savaitę (DK114 str.), vieną darbo dieną (pamainą) nuo kitos turi skirti bent 11 valandų poilsio, o per 7 darbo dienas darbuotojui turi būti suteikiamos nepertraukiamos 35 valandos poilsio (DK 122 str.).

Šaltinis:
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, 135, 136, 137, 138 straipsniai.