Darbuotojui

Savanorystė ir bendruomeninė veikla

Daug žmonių už darbo ribų save atranda kitose veiklose, kurios padeda pajusti pilnatvę ir gerina bendrą gyvenimo kokybę. Vieniems tai gali būti sportas ar menai, kitiems – savanorystė ir bendruomeninė veikla, dažnai susijusi su stipriu pilietiškumo jausmu. Nors įmanoma savanoriška veikla užsiimti ir individualiai, savanorystė paprastai suburia bendruomenes, orientuotas į konkrečios problemos sprendimą.

Pagal numatomą rezultatą yra išskiriamos dvi pagrindinės savanorystės šakos: į kitus orientuota savanorystė ir į save orientuota savanorystė. Į kitus orientuotai savanorystei galima priskirti pagalbą sergantiems, savanoriavimą emocines krizes išgyvenantiems žmonėms skirtose karštosiose telefonų linijose, rūpinimąsi vienišais senjorais ir nepasiturinčiais asmenimis. Į save orientuota savanorystė yra tokia savanorystė, kuri duoda asmeninės naudos pačiam savanoriui. Tai gali būti savanoriavimas glaudžiai su profesine veikla susijusiose organizacijose, siekiant įgyti patirties ir naujų įgūdžių.

Dažniausiai akcentuojama savanorystės nauda yra patirtis, kurios gali prireikti ieškant darbo. Moksliniai tyrimai parodė, kad į kitus orientuota savanoriška veikla padeda pasijusti reikalingam, skatina pasitenkinimą gyvenimu ir pasitikėjimą savimi, todėl žmogus tampa stipresnis, pagerėja jo sveikata[1].

Darbo ir savanorystės derinimas

Savanorystė savo apimtimi gali prilygti antram darbui, todėl jums gali prireikti gerų laiko planavimo įgūdžių. Tam galite naudoti įvairius darbų planavimo būdus ir Darbo kodekse numatytas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemones:

1. Laisvas laikas darbo dienos metu. Darbo dienos metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Neišdirbtos darbo valandos tokiu atveju perkeliamos į kitas darbo dienas. Svarbu atsiminti, kad naudojimasis nemokamu laisvu darbo laiku asmeniniams poreikiams tenkinti neturėtų pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų – išskyrus tam tikras išimtis, per 7 dienas neturėtumėte dirbti daugiau nei 48 valandas, 1 darbo dieną (pamainą) nuo kitos turi skirti bent 11 valandų poilsio, o per 7 darbo dienas jums turi būti suteikiamos nepertraukiamos 35 valandos poilsio.
2. Lankstus darbo grafikas. Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Naudojimasis lanksčiu darbo grafiku gali padėti suderinti darbą ir reguliarią savanorišką veiklą. Pavyzdžiui, jei jūsų savanoriška veikla vykdoma ankstyvais rytais, galėtumėte prašyti darbdavio darbą pradėti 9:30 ar 10:00. Jei darbo pobūdis leidžia tai įgyvendinti, darbdavys turėtų tenkinti jūsų prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku.
3. Individualus darbo laiko režimas. Jei naudojantis lanksčiu darbo grafiku keičiasi tik darbo pradžios ir pabaigos laikas, turintys individualų darbo grafiką, darbuotojai gali organizuoti savo darbą atsižvelgdami į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius. Pavyzdžiui, įprastai penktadieniais dirbamas valandas galite perkelti į kitas savaitės dienas, o penktadienį visada skirti bendruomeninei veiklai.
4. Laikinas darbas nuotoliniu būdu. Jei darbui atlikti fiziškas jūsų buvimas darbovietėje nėra būtinas, galite darbdaviui pateikti prašymą kurį laiką dirbti nuotoliniu būdu.

[1] Yeung, J. W. K, Zhang, Z., Kim, T. Y. (2017) Volunteering and health benefits in general adults: cumulative effects and forms. BMC Public Health, 17:736.