Darbuotojui

Ligonių ir vyresnių šeimos narių slauga bei priežiūra

Ligonių ir vyresnių šeimos narių slauga bei priežiūra nėra tai, ką kas nors galėtų numatyti planuodami savo karjerą, tačiau atsiradus būtinybei prižiūrėti artimąjį, tenka naujus įsipareigojimus derinti su profesine veikla.

2018 m. „Tarptautiniame žmogiškųjų išteklių valdymo žurnale“ buvo publikuoti kokybinio Airijoje atlikto tyrimo rezultatai[1], kurie parodė, kad draugiška organizacijos kultūra turi daug įtakos darbuotojų galimybėms derinti darbą ir vyresnių šeimos narių priežiūrą. Nors darbo ir asmeninio gyvenimo derinimui skiriama vis daugiau dėmesio, priemonės dažniau būna orientuotos į vaikų, o ne vyresnių artimųjų priežiūrą. Tuomet, kai į darbovietės politiką nėra įtrauktos priemonės, padedančios atrasti balansą tarp darbo ir vyresnių artimųjų slaugos bei priežiūros, vadovai įgauna daugiau galios ir darbuotojo galimybės tampa labiau priklausomos nuo tiesioginio vadovo asmeninio požiūrio šiais klausimais.

Tyrimas atskleidė, kad dar dažniau problema glūdi pačių darbuotojų nuostatose. Net tais atvejais, kai darbovietėje siekiama padėti darbuotojams suderinti asmeninius įsipareigojimus ir darbą, darbuotojai vengia naudotis tokiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, naudojimasis laisvomis dienomis, skirtomis artimųjų priežiūrai, jų manymu, gali kelti grėsmę karjerai ir ilgainiui jai pakenkti. Dėl šios priežasties darbuotojai yra linkę vyresnių šeimos narių priežiūrai naudoti savo kasmetines atostogas ir kitas jų pačių gerovei užtikrinti skirtas laisvas dienas, o ne papildomas priemones. Prie problemos prisideda ir nenoras su vadovu dalintis informacija apie prižiūrimo artimojo būklę. Galbūt kūrį laiką slaugyti šeimos narį savo sąskaita, t. y. atsisakant poilsio bei pomėgių puoselėjimo, ir yra įmanoma, bet tai tik trumpalaikis problemos sprendimas. Ypač, jei slaugomas artimasis nėra savarankiškas ir jam reikalinga ilgalaikė intensyvi priežiūra.

Kalbant apie ligonių ir vyresnio amžiaus šeimos narių priežiūrą, labai svarbus ir lyties aspektas, nes moterims ši našta tenka dažniau nei vyrams. Taip yra dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja stereotipinis požiūris į moterį kaip į švelnią bei rūpestingą slaugytoją ir manoma, kad jai aukoti darbui skirtą laiką dėl artimųjų priežiūros yra priimtiniau. Tai lemia didesnį moterų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, o kai kurios moterys apskritai atsisako karjeros.

Kai darnos atrasti nepavyksta, krenta gyvenimo kokybė, nes labai padidėja bendras nuovargis, atsiranda pastovus nerimas ir stresas, kuris nekontroliuojamas gali neigiamai atsiliepti jūsų pačių fizinei bei emocinei sveikatai. Todėl labai svarbu žinoti, kas galėtų palengvinti jums tekusią atsakomybę. Viena iš pirmųjų kliūčių yra psichologinis barjeras, bet kiekvienas darbuotojas, kaip ir jūs, už organizacijos ribų yra žmogus, turintis asmeninį gyvenimą ir vienokių ar kitokių įsipareigojimų – visi jie yra svarbūs. Tai prisiminus, bus lengviau pasinaudoti tiek darbovietės, tiek valstybės jums suteikiamomis darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonėmis, nejaučiant kaltės ar gėdos.

Kitų žmonių ir organizacijų teikiama pagalba

Tyrimai rodo, kad ligonius ar vyresnius šeimos narius prižiūrintys darbuotojai jaučia mažiau streso ir gali lengviau asmeninius įsipareigojimus suderinti su darbu, kai jiems padeda kiti žmonės ir dalį atsakomybės už artimojo priežiūrą prisiima sau. Tai padaryti lengviausia tada, kai prižiūrimas žmogus turi didelę šeimą, kurios nariai gali tarpusavyje pasidalinti atsakomybėmis ir vienas kitą pavaduoti. Tikru iššūkiu gali tapti net tokie, regis, paprasti buitiniai darbai kaip rūbų skalbimas, todėl bet kokia pagalba gali būti labai naudinga tiek prižiūrimo asmens, tiek jūsų gerovei.

Net jei neturite padėti galinčių artimųjų, Lietuvoje yra daug organizacijų bei privačių asmenų, siūlančių pagalbą prižiūrint senjorus. Socialinės globos paslaugas bei integralią pagalbą, kurią sudaro socialinės paslaugos ir papildomi darbai, pažeidžiamiems senjorams siūlo ir  savivaldybės. Paslaugos yra dalinai apmokamos savivaldybės. Kai šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga, ji gali būti atleidžiama nuo mokėjimo už socialines paslaugas. Jei manote, kad jums tokia pagalba būtų reikalinga, turėtumėte kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Kokiomis Darbo kodekse numatytomis priemonėmis galite naudotis?

Tam, kad būtų paprasčiau suderinti darbą ir ligonio arba vyresnio šeimos nario priežiūrą, galima naudotis keletu skirtingų Darbo kodekse numatytų priemonių, net jei tiesiogiai jos nėra susijusios su artimųjų priežiūra. Šios priemonės yra:

1. Laikinas nedarbingumas. Susirgus nuo jūsų priklausomam šeimos nariui ar labai pablogėjus jo sveikatai, galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl išmokos skyrimo darbuotojui. Slaugant šeimos narius ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugote vyresnius kaip 14 metų vaikus, sutuoktinį arba tėvus (įtėvius). Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Daugiau apie ligos išmokų skyrimo tvarką galite sužinoti ČIA.
2. Nemokamos atostogos. Darbdavys yra įpareigotas darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, suteikti nemokamas atostogas.
3. Nemokamas laisvas laikas darbo dienos metu. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Su darbdaviu galite susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Ši priemonė gali būti naudinga, kai jūsų prižiūrimam ligoniui ar vyresniam šeimos nariui yra suplanuotas vizitas pas gydytoją ar tik vieną kartą per ilgesnį laikotarpį reikalinga procedūra – tai nėra ilgalaikio iššūkio sprendimo būdas.
4. Lankstus darbo grafikas. Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Naudojimasis lanksčiu darbo grafiku gali padėti palengvinti kasdienę ligonio ar vyresnio šeimos nario priežiūrą. Jei darbo pobūdis leidžia tai įgyvendinti, darbdavys turėtų tenkinti jūsų prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku.
5. Individualus darbo laiko režimas. Jei naudojantis lanksčiu darbo grafiku keičiasi tik darbo pradžios ir pabaigos laikas, turintys individualų darbo grafiką darbuotojai gali organizuoti savo darbą atsižvelgdami į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius. Pavyzdžiui, įprastai penktadieniais dirbamas valandas galite perkelti į kitas savaitės dienas, o penktadienį visada turėti laisvą.
6. Darbas nuotoliniu būdu. Jei tam, kad atliktumėte savo darbą, neprivalote visą darbo laiką būti darbovietėje, galite pateikti darbdaviui prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Ši priemonė gali padėti panaikinti nerimą, kuris jaučiamas būnant atskirai nuo prižiūrimo šeimos nario. Taip pat sutaupytumėte kelionei į darbą ir iš jo skiriamą laiką, tad turėtumėte daugiau laiko pasirūpinti ne tik ligoniu ar vyresniu šeimos nariu, bet ir savimi.

[1] Murphy, C., Cross, C. (2018, gruodžio 27). Blurred lines: work, eldercare and HRM. The International Journal of Human Resource Management.