Darbuotojui

Šeimos narių su negalia priežiūra

Žmogus su negalia yra asmuo, kuris dėl fizinės ar protinės negalios iš dalies ar visiškai negali dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis savo teisėmis. Negalia gali būti labai įvairi: įgimta arba įgyta dėl ligos, senėjimo ar nelaimingo atsitikimo; lengva, vidutinio sunkumo arba sunki; fizinė, sensorinė, protinė arba pasireiškianti raidos sutrikimais. Kiekvienas negalios tipas ir jo sudėtingumas lemia skirtingą žmonių su negalia savarankiškumo lygį ir jiems reikalingą pagalbą. Tik daug žinodami apie jūsų šeimos nario negalią galėsite padėti jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu atskirti, kas jūsų artimajam iš tiesų padės, o kas – trukdys ar vers blogiau jaustis.

Fizinė negalia

Fizinei negaliai yra priskiriama judėjimo negalia, kai asmens galimybė judėti ir valdyti savo kūną yra ribota. Taip pat somatiniai sutrikimai, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, širdies ligos ir kt.

Jei jūsų šeimos narys turi fizinę negalią, visada stenkitės:

  1. bendrauti su juo (ja) kaip su bet kuriuo kitu žmogumi;
  2. užduoti klausimus;
  3. nevengti paprašyti pakartoti sakinio – fizinė negalia gali trukdyti aiškiai kalbėti, todėl žmogui gali būti patogiau jums atsakyti raštu ar naudojant tam pritaikytus prietaisus;
  4. pasiūlyti savo pagalbą;
  5. nedaryti prielaidų apie tai, ko šeimos narys su negalia iš jūsų tikisi ir kokios pagalbos jam reikia;
  6. pasiteirauti, ar jam (jai) apskritai yra reikalinga pagalba ir kokios pagalbos reikėtų;
  7. be sutikimo neliesti pagalbinių priemonių, kurias jūsų prižiūrimas asmuo naudoja judėjimui;
  8. užtikrinti, kad žmogus su jumis bendraudamas akis į akį jaustųsi oriai – jei jis (ji) juda rateliais, sėdi ar guli lovoje, atsistokite toliau ar atsisėskite priešais, kad būtų patogu palaikyti akių kontaktą ir žmogui su negalia nereikėtų įsitempus žiūrėti aukštyn.

Sensorinė negalia

Sensorinė negalia yra jutimo organų sutrikimas, trukdantis priimti informaciją jutimo organais. Šiai negalios rūšiai priskiriama klausos negalia, regos negalia bei tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai kaip balso praradimas, greitakalbystė ar lėtakalbystė.

Žmonės su sensorine negalia pasaulį pažįsta visiškai kitaip nei sveikas asmuo, todėl gali būti, kad žinodami negalios specifiką ir patys turėsite įgyti tam tikrų įgūdžių. Pavyzdžiui, turėdamas šeimos narį su klausos negalia, išmoksite gestų kalbos, kad galėtumėte pilnavertiškai bendrauti su savo artimuoju. Kaip ir bendraujant su bet kokią kitą negalios formą turinčiu asmeniu, stenkitės:

  1. paklausti, koks bendravimo būdas jūsų artimajam yra priimtiniausias;
  2. neparodyti susierzinimo, kai iškyla problemų bendraujant ir sunku vienam kitą suprasti;
  3. pasiteirauti, ar jūsų pagalba yra reikalinga ir, jei taip, kokia;
  4. nesielgti su savo artimuoju kaip su vaiku, kuris nieko negali padaryti savarankiškai.

Psichinė negalia

Psichinė šeimos nario negalia, ypač tokie sunkūs tikrovės atspindėjimo sutrikimai kaip schizofrenija, bipolinis sutrikimas ar maniakinė depresinė psichozė, dažnai kelia nemažai įtampos, kuri, jei nėra suvaldoma, gali peraugti į pasyvų pyktį. Artimasis su psichine negalia gali atrodyti užsidaręs savyje ar priešiškai nusiteikęs, bet reikia nepamiršti, kad daugeliu atvejų tai yra ligos simptomai, o ne sąmoningas siekis jus užgauti.

Sunkesnėmis akimirkomis ir ypač tada, kai artimąjį ištinka krizė, negalite elgtis kaip konfliktinėje situacijoje – rami jūsų reakcija yra būtina, todėl:

  1. nerodykite susierzinimo ar pykčio, nerėkite;
  2. nenutraukinėkite ir už savo šeimos narį neužbaiginėkite sakinių;
  3. nestovėkite priešais panikuojantį žmogų, nes jis jau yra išsigandęs ir, blokuodami vaizdą ar praėjimą, tik sukelsite dar didesnę baimę;
  4. nebandykite šeimos nario su negalia sudrausminti dėl jo(s) minčių ar elgesio, nekaltinkite;
  5. nesibraukite į asmeninę erdvę, nebandykite suvaržyti judesių, jei tai nėra būtina jūsų artimajam ar aplink jį esantiems žmonėms apsaugoti.

Norėdami padėti šeimos nariui su psichine negalia nesukeliant įtampos, stenkitės:

  1. išlaikyti įprastus kasdienio gyvenimo įpročius;
  2. bendrauti su artimuoju kaip su bet kuria kita asmenybe, įsiklausant į jos poreikius;
  3. dalintis savo jausmais ir poreikiais;
  4. atrasti malonių laisvalaikio veiklų, kuriomis galėtumėte užsiimti drauge;
  5. pašalinti bet kokius papildomus trikdžius (pašalinius žmones, televiziją, muziką, triukšmą iš gatvės ir kt.), kai tik pastebite blogėjančią šeimos nario su negalia būklę;
  6. kalbėti ramiai ir aiškiai.

Susitelkite į tai, ką šeimos narys su negalia daryti gali

Daugelis žmonių su negalia gali pilnai arba bent dalinai savimi pasirūpinti. Jie tai galėtų daryti dar geriau, jei aplinka būtų tam pritaikyta. Tačiau būtent dėl negalios neturinčių aplinkinių nesupratingumo ir netolerancijos žmonėms su negalia gali kilti problemų arba susidaryti sąlygos pasijusti nevisavertiškiems. Pavyzdžiui, rateliais judantys žmonės dažniausiai susitvarko patys ir nereikėtų be jų prašymo ar sutikimo liesti vežimėlio – vežimėlis žmogui su judėjimo negalia yra jo asmeninės erdvės dalis. Rodydami perdėtą susirūpinimą bei padėdami net tada, kai to nereikia, apsunkinate ir patys save, tad labiau pavargstate, tampate irzlesni, pritrūksta laiko pasirūpinti savimi.

Žmonėms su negalia visavertiškai dalyvauti socialinėje veikloje trukdo ne jų negalia, o nepritaikyta aplinka. Nebijokite klausti, ką žmogus galėtų ir norėtų padaryti pats, kokios priemonės tam yra reikalingos. Žinodami savo šeimos narių poreikius, galėsite užtikrinti didesnę jų autonomiją ir oresnį gyvenimą.

Kokiomis Darbo kodekse numatytomis priemonėmis galite naudotis?

Tam, kad būtų paprasčiau suderinti darbą ir šeimos nario su negalia priežiūrą, galima naudotis keletu skirtingų Darbo kodekse numatytų priemonių, net jei tiesiogiai jos nėra susijusios su artimųjų priežiūra. Šios priemonės yra:

  1. Laikinas nedarbingumas. Susirgus jūsų šeimos nariui su negalia ar ženkliai pablogėjus jo sveikatai, galite kreiptis į gydytoją dėl laikino nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl pašalpos skyrimo darbuotojui. Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Daugiau apie ligos išmokų skyrimo tvarką galite sužinoti ČIA.
  2. Papildomos laisvos dienos. Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Jei dirbate ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, jūsų prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.
  3. Nemokamos atostogos. Jei auginate vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba prižiūrite kitą asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, jums priklauso iki 30 kalendorinių dienų trunkančios nemokamos atostogos.
  4. Nemokamas laisvas laikas darbo dienos metu. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ši priemonė gali būti naudinga, kai jūsų prižiūrimam negalią turinčiam žmogui yra suplanuotas vizitas pas gydytoją ar tik vieną kartą per ilgesnį laikotarpį reikalinga procedūra – tai nėra ilgalaikio iššūkio sprendimo būdas. Su darbdaviu galite susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų – išskyrus tam tikras išimtis, per septynias dienas neturėtumėte dirbti daugiau nei per 7 dienas neturėtumėte dirbti daugiau nei 48 valandas, 1 darbo dieną (pamainą) nuo kitos turi skirti bent 11 valandų poilsio, o per 7 darbo dienas jums turi būti suteikiamos nepertraukiamos 35 valandos poilsio.
  5. Lankstus darbo grafikas. Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Naudojimasis lanksčiu darbo grafiku gali padėti palengvinti kasdienę šeimos nario su negalia priežiūrą. Pavyzdžiui, jei jūsų artimajam rytais reikalinga jūsų pagalba, galėtumėte neskubėdami jam padėti ir darbą pradėti šiek tiek vėliau. Jei darbo pobūdis leidžia tai įgyvendinti, darbdavys turėtų tenkinti jūsų prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku.
  6. Individualus darbo laiko režimas. Jei naudojantis lanksčiu darbo grafiku keičiasi tik darbo pradžios ir pabaigos laikas, turintys individualų darbo grafiką, darbuotojai gali organizuoti savo darbą atsižvelgdami į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius. Pavyzdžiui, įprastai penktadieniais dirbamas valandas galite perkelti į kitas savaitės dienas, o penktadienį visada turėti laisvą.
  7. Darbas nuotoliniu būdu. Jei darbui atlikti fiziškas jūsų buvimas darbovietėje nėra būtinas, galite darbdaviui pateikti prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Ši priemonė gali padėti pasirūpinti šeimos nariu su negalia ir užtikrinti poreikių patenkinimą, kai jam reikalinga pastovi priežiūra, jis išgyvena krizę, serga ar pan.

Daugiau informacijos:
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, www.negalia.lt.
Galių dėžutė, www.galiudezute.lt.
Infografikas „Aš – žmogus, turintis psichikos negalią. Daugiau informacijos apie psichikos negalią“ (2016).