Darbuotojui
- Pradžia
- Darbuotojui
- Mažamečių vaikų priežiūra
-
Leidinys „Daugiau balanso“
-
Konferencija „Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas: naudinga darbuotojui, vertinga darbdaviui“
-
Kas gali padėti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą geriau? Būdai ir priemonės
- Nuotolinis darbas
- Lankstus darbo grafikas
- Individualus darbo grafikas
- Darbas ne visą darbo laiką
- Papildomi laisvadieniai dėl šeiminių ir asmeninių priežasčių
- Karjeros konsultavimas
- Priemonės išėjusiems vaiko priežiūros atostogų
- Garantijos darbe ir finansinės paskatos darbuotojų artimųjų slaugai ir globai
- Vaikų kambariai, darželiai, priežiūros paslaugos
- Darbuotojų vaikų neformalaus ugdymo organizavimas
- Naudos (benefits) laisvalaikiui
- Naudos (benefits) sveikatinimui
- Darbdavio išmokos ar priemokos
- Asmeniniai poreikiai ir iššūkių sprendimas
-
Kaip su kolegomis ir vadovais kalbėti apie šeimos ir asmeninio gyvenimo klausimus?
-
Kaip nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo?
-
Atsiribojimas nuo darbinių klausimų poilsio laiku
Mažamečių vaikų priežiūra
Šeimos ir darbo derinimas, ypač auginant pirmagimius, yra iššūkis visiems tėvams, tačiau nemažai valstybės garantuojamų priemonių gali padėti atrasti pusiausvyrą.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Suėjus 30 nėštumo savaičių, besilaukianti moteris gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, dar vadinamų motinystės arba dekretinėmis atostogomis. Kartu su moterimi pasitarus dėl atostogų pradžios datos, gydytojas išrašo elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gavus šį pažymėjimą, reikia apie tai informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti visus reikiamus dokumentus, ir internetu, paštu arba „Sodros“ skyriuje pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Jei prieš eidama nėštumo ir gimdymo atostogų nepateikėte prašymo „Sodrai“, tai padaryti vis dar galite – prašymą išmokai gauti galima pateikti per 12 mėnesių nuo paskutinės atostogų dienos.
Darbo kodeksas numato, kad vaiko besilaukiančiai darbuotojai turi būti suteikiamos bent 126 kalendorinių dienų trukmės nėštumo ir gimdymo atostogos. Iš jų 70 kalendorinių dienų skiriama iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui – 70 kalendorinių dienų). Jei vis dėlto pasirinktumėte nesinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys vis tiek privalėtų suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo.
Už nėštumo ir gimdymo atostogas yra skiriama motinystės išmoka, kuri sudaro 77,58 proc. išmokos gavėjos uždarbio. Išmoka skiriama tada, kai darbuotoja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą t. y. šiuo laikotarpiu mokėjo socialinio draudimo įmokas. Priklausanti motinystės išmoka vienu kartu yra pervedama į asmeninę gavėjos sąskaitą. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis apima dvejų skirtingų metų mėnesius, galite rinktis, ar norite gauti visą išmoką iš karto, ar dalimis (iki einamųjų metų gruodžio 31 d. ir nuo naujų metų sausio 1 d.).
Darbuotojai, paskirti naujagimių globėjais, taip pat turi teisę pasinaudoti šiuo laikotarpiu – atostogos suteikiamos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų.
Daugiau informacijos apie motinystės išmokas galite rasti ČIA.
Tėvystės atostogos
Pagal Darbo kodeksą, dirbantiems tėčiams yra suteikiamos 30 kalendorinių dienų trunkančios tėvystės atostogos. Jomis galima pasinaudoti bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukanka vieneri. Tėvystės atostogos gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis.
Dėl tėvystės atostogų visų pirma reikėtų kreiptis į darbdavį ir ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo tėvystės atostogų pabaigos „Sodrai“ pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Tai galima padaryti internetu, paštu arba nuvykus į „Sodros“ skyrių.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka už tėvystės atostogas mokama 77,58 proc. uždarbio dydžio išmoka. Ši išmoka apskaičiuojama pagal išmokos gavėjo paskutinių dvylikos mėnesių draudžiamąsias pajamas, tačiau ji negali būti nei didesnė, nei mažesnė nei nustatytos ribos. Jei prašymas gauti tėvystės išmoką užpildomas prieš tėvystės atostogas arba jų pradžioje, išmoka į prašyme nurodytą sąskaitą yra išmokama per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei per tėvystės atostogas yra gaunamos draudžiamosios pajamos, kurios yra mažesnės nei minimalus tėvystės išmokos dydis arba asmeniui skirta tėvystės išmoka, skirtumas yra išmokamas. Kitaip tariant, jei tėvystės atostogų metu nuspręstumėte dirbti, bet darbo užmokestis nesiektų jums skirtos išmokos sumos, tą skirtumą jums kompensuotų. Vadinasi, abiem atvejais, tiek dirbdamas, tiek visą laiką skirdamas vaiko priežiūrai, gautumėte tiek pat. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems tėvystės išmoką, jos dydis nėra mažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos. Mokant tėvystės išmoką, taip pat neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.
Daugiau informacijos apie tėvystės išmokas galite rasti ČIA.
Vaiko priežiūros atostogos
Kas eis vaiko priežiūros atostogų, reikėtų nuspręsti šeimoje. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis su kitu vaiką prižiūrinčiu asmeniu iki vaikui sukaks treji metai. Kol auginsite vaiką, darbdavys bus įpareigotas saugoti jūsų darbo vietą – su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, taip pat esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai. Europos Sąjunga priėmė direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ši direktyva visas valstybes įpareigojo numatyti tiek tėčiui (įtėviui), tiek mamai (įmotei) būtinus vaiko priežiūros mėnesius. Lietuvoje ji įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.
Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis (įtėvis), tiek mama (įmotė) ar globėjai bent po 2 mėnesius turi prižiūrėti savo vaiką (-us), o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Šį terminą, kaip minimalų kiekvienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, nustato Europos Sąjungos direktyva.
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį galima imti visą iš karto arba dalimis – tokiu atveju neperleidžiamų mėnesių laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 60 kalendorinių dienų, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų).
Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai – pasinaudoti mėnesiu ar dienomis, o po kelių mėnesių – likusiu mėnesiu arba likusiomis dienomis. „Sodrai“ priėmus sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką, tėčiui (įtėviui), mamai (įmotei) ar globėjui pirmiausiai bus mokama išmoka už neperleidžiamus mėnesius, kadangi už juos mokama didesnė išmoka, nei už likusius mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad, kai mama pasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais, iškart jais turi pasinaudoti tėtis.
Daugiau informacijos apie neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų dalį galite sužinoti ČIA.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo numatyta tvarka vaiko priežiūros laikotarpiu jums bus mokama išmoka. Priklausomai nuo to, kada po vaiko priežiūros atostogų planuojate grįžti į darbą ir kaip šeimoje pasidalijote atsakomybėmis, galimi du skirtingi išmokos gavimo variantai:
- Iki vaikui sueis 18 mėnesių. Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių, mokama 60 proc. uždarbio sudaranti išmoka.
- Iki vaikui sueis dveji metai. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jums bus mokama 45 proc., antraisiais – 30 proc. darbo užmokesčio sudaranti išmoka. Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais gausite darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jums bus mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Visais kitais mėnesiais darbinės veiklos pajamos ir (ar) išmokos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršytų 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo (pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka). Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos. Mokant vaiko priežiūros išmoką, taip pat neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.
Neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių laikotarpiu mokama 78 proc. darbo užmokesčio išmoka. Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais gausite darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jums bus mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.
Išmokos kas mėnesį yra mokamos už praėjusį mėnesį. Jei buvote nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose ir gavote už jas išmoką, tuomet vaiko priežiūros išmoka bus mokama nuo minėtų atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukaks vieni arba dveji metai. Tačiau, jei negavote motinystės arba tėvystės išmokos, galite pasirinkti, kad vaiko priežiūros išmoka jums būtų mokama nuo vaiko gimimo dienos. Paskaičiuoti jums priklausančios vaiko priežiūros išmokos dydį galite naudodami „Sodros“ skaičiuoklę.
Tais atvejais, kai vaiko priežiūros atostogų einama pakaitomis, vaiko priežiūros išmoka mokama tam asmeniui, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pavyzdžiui, jei nusprendžiama išmoką gauti tik už pirmuosius vaiko priežiūros metus ir pirmus šešis mėnesius vaiko priežiūros atostogų eina mama, išmoką gauna ji. Likusius pusę metų vaiką prižiūri tėtis ir 60 proc. savo mėnesinio uždarbio dydžio išmoką gauna jis.
Taip pat nebūtina iš anksto poroje pasidalinti vaiko priežiūros atostogų. Jei pirma vaiko priežiūros atostogų išeina mama, bet į darbą nusprendžia grįžti keliais mėnesiais anksčiau ir nuo tada minimų atostogų norėtų išeiti vaiko tėtis, mama turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo nutraukimo, o tėtis – prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo. Daugiau apie vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarką galite sužinoti ČIA.
Nors eiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti atitinkamą išmoką vienu metu gali tik vienas iš tėvų, darbuotojas, kurio partnerė (-is) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, gali prašyti darbdavio suteikti nemokamas atostogas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir suteikti iki trijų mėnesių trunkančias nemokamas atostogas. Taip tėvai gali ilgiau būti dviese su kūdikiu ir dalintis atsakomybe už vaiko priežiūrą.
Minimalus išmokos dydis už vieną nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų mėnesį yra 6 bazinės socialinio draudimo išmokos, galiojusios paskutinį ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, pavyzdžiui, 2023 m. I ketv. – 294 Eur.
Maksimalus išmokos dydis už vieną nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų mėnesį yra 2 vidutiniai šalies mėnesiniai darbo užmokesčiai, galioję paskutinį ketvirtį iki teisės gauti tėvystės išmoką atsiradimo dienos.
Vaikadieniai
Vaikadieniai, kitaip vadinami mamadieniais arba tėvadieniais, yra papildomos apmokamos poilsio dienos, skirtos darbo ir šeimos gyvenimo derinimui.
1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius – kiekvienam iš tėvų, auginančių 1 vaiką iki 12 metų; 1 papildoma poilsio diena per mėnesį – kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną vaiką su negalia iki 18 metų. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį – kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Poilsio dienos suteikiamos mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Pagal jūsų poreikius pritaikytas darbo grafikas
Siekdamas įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą darbovietėje, darbdavys turėtų pritaikyti labiausiai jūsų poreikius atitinkantį darbo grafiką, nes padėti atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir kokybiško laiko su mažamečiais vaikais gali ir tos priemonės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su vaikų priežiūra.
Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Jei darbo pobūdis leidžia tai įgyvendinti, darbdavys turėtų tenkinti darbuotojo prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku. Jei rytais turite nuvežti vaiką (-us) į mokyklą ar darželį, gali būti, kad jums būtų patogiau darbą pradėti šiek tiek vėliau, pavyzdžiui, 9:00 ar 9:30. Taip išvengtumėte papildomo streso dėl rizikos pavėluoti.
Kitas vis dažniau praktikuojamas darbo krūvio paskirstymo būdas yra individualus darbo režimas. Jei naudojantis lanksčiu darbo grafiku keičiasi tik darbo pradžios ir pabaigos laikas, turintys individualų darbo grafiką, darbuotojai gali organizuoti savo darbą atsižvelgdami į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius, pavyzdžiui, įprastai penktadieniais dirbamas valandas galima perkelti į kitas savaitės dienas, o penktadienį visada turėti laisvą.
4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje. Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Garantija taikoma valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams.
Privataus sektoriaus darbuotojai dėl trumpesnio darbo darbo laiko, kaip ir dėl lankstaus darbo grafiko, turėtų su darbdaviu tartis individualiai.
Ką daryti susirgus vaikui?
Susirgus vaikui galite kreiptis į gydytoją dėl laikino nedarbingumo pažymėjimo (vadinamojo biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl išmokos skyrimo. Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Bendruoju atveju ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną, jei slaugote sergantį iki 14 metų vaiką. Daugiau apie ligos išmokų slaugai skyrimo tvarką galite sužinoti ČIA.
Darbuotojai, auginantys jaunesnį nei keturiolikos metų vaiką, taip pat gali prašyti iki keturiolikos kalendorinių dienų trunkančių nemokamų atostogų. Nors jos nėra skirtos būtent susirgusio vaiko priežiūrai. Jei namie vaiką norėtumėte prižiūrėti ilgiau nei numatyta gydytojo išrašytame laikinojo nedarbingumo pažymėjime, galite pasinaudoti keliomis nemokamų atostogų dienomis.
Kita priemonė, galinti padėti darbą suderinti su sergančio vaiko priežiūra, yra darbas nuotoliniu būdu. Jei jūsų darbui atlikti nėra būtina būti darbo vietoje, su darbdavio sutikimu galite kurį laiką dirbti iš namų ir tuo pat metu rūpintis sergančiu vaiku.
Atnaujinta 2024 m.
-
Leidinys „Daugiau balanso“
-
Konferencija „Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas: naudinga darbuotojui, vertinga darbdaviui“
-
Kas gali padėti derinti darbą ir asmeninį gyvenimą geriau? Būdai ir priemonės
- Nuotolinis darbas
- Lankstus darbo grafikas
- Individualus darbo grafikas
- Darbas ne visą darbo laiką
- Papildomi laisvadieniai dėl šeiminių ir asmeninių priežasčių
- Karjeros konsultavimas
- Priemonės išėjusiems vaiko priežiūros atostogų
- Garantijos darbe ir finansinės paskatos darbuotojų artimųjų slaugai ir globai
- Vaikų kambariai, darželiai, priežiūros paslaugos
- Darbuotojų vaikų neformalaus ugdymo organizavimas
- Naudos (benefits) laisvalaikiui
- Naudos (benefits) sveikatinimui
- Darbdavio išmokos ar priemokos
- Asmeniniai poreikiai ir iššūkių sprendimas
-
Kaip su kolegomis ir vadovais kalbėti apie šeimos ir asmeninio gyvenimo klausimus?
-
Kaip nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo?
-
Atsiribojimas nuo darbinių klausimų poilsio laiku