Darbdaviui

Darbas ne visą darbo laiką

Lietuvoje įstatymai numato galimybę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl ne viso darbo laiko, sumažinant dirbamų valandų skaičių norima dalimi. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas lanksčiai: sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Darbas ne visą darbo laiką gali būti nustatytas terminuotai arba neterminuotai.

Darbuotojas, sutaręs dirbti ne visą darbo laiką, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius (jeigu nesusitarta kitaip) turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbdavys turi apsvarstyti šį prašymą ir pranešti darbuotojui savo motyvuotą sprendimą per dešimt darbo dienų.

Laikinas darbas ne visą darbo laiką

Darbuotojas, dėl šeiminių, asmeninių ar kitokių priežasčių norintis laikinai dirbti ne visą darbo laiką (ne ilgiau kaip vienerių metų laikotarpiui), turi teisę pateikti prašymą darbdaviui. Darbuotojo prašymas laikinai dirbti ne visą darbo laiką (t. y. sutrumpinant darbo dieną iki 4  val. per dieną, arba sumažinant darbo dienų skaičių iki 3 darbo dienų per darbo savaitę) tenkinamas, jei*:

• darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip 3 metus;
• ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienerius metus;
• prašymas pateiktas ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki ne viso darbo laiko įsigaliojimo.

Darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą tik dėl svarbių priežasčių. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį patį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.

*Minėti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu:

• darbuotojas pagrindžia savo prašymą sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl darbuotojo sveikatos būklės, neįgalumo, būtinybės slaugyti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį;
• to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
• to pareikalauja darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
• to pareikalauja darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

Darbdavio atsisakymas leisti dirbti ne visą darbo laiką, taip pat vienodų darbo sąlygų nustatymo pažeidimas gali būti ginčijamas Darbo ginčų komisijoje.

Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

Darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, pareiga darbuotojo prašymu pakeisti darbo laiką ne viso darbo laiko atveju netaikoma.

Šaltinis:
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, 40 straipsnis.