Formulė

Darbas

„Niekada nesijausite tikrai patenkinti darbu, kol nebūsite patenkinti gyvenimu“

― Heather Schuck

Darbas užima be galo daug mūsų gyvenimo laiko. Dažnam žmogui net daugiau už tokį pamatinį poreikį, kaip miegas ar visas kitas nedarbines veiklas kartu sudėjus. Į šią sritį reikia įskaičiuoti ne tik fiziškai praleistas valandas darbe, bet ir visą laiką, kurį skiriate domėjimuisi savo profesine sritimi, mokymuisi (formaliam ir neformaliam), su darbu susijusioms socialinėms veikloms, profesinės literatūros ir naujienų skaitymui, el. laiškų ir žinučių rašymui savaitgaliais ir atostogų metu, skambučiams darbiniais klausimais ir pan. Daug dirbantiems žmonėms būtent dėl pernelyg didelių laiko sąnaudų skyrimo darbui ir profesiniams įsipareigojimams gali kilti pavojus pakenkti savo socialiniams ryšiams, ryšiams su šeima, emocinei ir fizinei sveikatai, kitoms gyvenimo sritims. Kad taip nenutiktų, reikia dėti labai daug sąmoningų pastangų atkurti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, nepamirštant, kas jūsų gyvenime jums išties yra svarbu bei kuria jums tokį gyvenimą, kokį norite nugyventi.

Dalykai, kurių reikėtų vengti

Viršvalandžiai ir darbas po darbo. Normalu kartais turėti darbo po darbo, dirbti savaitgaliais, atostogų metu. Kartais. Nenormalu, kai viršvalandžiai tampa norma. Visi vienu ar kitu savo gyvenimo etapu esame ėmęsi svarbių užduočių ar projektų, kuriems reikėjo mūsų susikaupimo ir dėmesio didžiąją dalį laiko paroje. Kai nemiegojome naktį ar kelias (o gal ir ilgiau), kad pabaigtume kažką svarbaus, aukodami visas kitas gyvenimo sritis ir poilsį. Kai tikslas yra didelis ir svarbus, tokį susitarimą su savimi (ir su kitais asmenimis) galima padaryti ir jo laikytis. Svarbiausia, kad tai netaptų rutina ir kasdiene praktika gyvenime. Jei taip yra – sustokite ir pagalvokite, kas nutiko, kodėl ir kaip galite iš to išsivaduoti.

Persidirbimas, nuolatinis stresas ir įtampa dėl nepadarytų darbų. Nuolatinis įsitempimas, stresas ir nerimas gali trukdyti susikaupti ir priimti tinkamus sprendimus. Kai esame įsitempę, darome daugiau klaidų nei įprastai. Tai neigiamai veikia mūsų darbo kokybę. Kai persidirbame, esame linkę manyti, kad iš to galime išsivaduoti dar daugiau dirbdami. Patenkame į savotiškus spąstus, iš kurių sunku ištrūkti.

Ribų nebuvimas. Jūsų laikas ir jūsų energija turi aiškias ribas, kurias peržengus nebelieka vietos kitoms gyvenimo sritims. Kadangi negalime padaryti visko, ką galbūt norėtume, tenka priimti sprendimus, ką pasirinkti ir ko atsisakyti. Blogai, jei viena gyvenimo sritis ima dominuoti ir gožti visas kitas. Todėl, jei taip nutiko su darbu, reikėtų šias ribas perbraižyti. Aiškių ribų nustatymas didina produktyvumą, kūrybiškumą ir laisvę. Paradoksalu, bet dažnai dirbdami mažiau padarome daugiau, greičiau, geriau.

Perfekcionizmas. Kartais puiku yra kažką tiesiog padaryti, o ne padaryti maksimaliai gerai. Darbų nereikėtų daryti aplaidžiai ar specialiai nekokybiškai, tačiau būkite sau švelnūs ir atlaidūs, ypač, kai darbų yra daugiau nei turite laiko viskam skirti savo kokybišką dėmesį.

Poilsio stoka. Jei esate pavargę, negalite tikėtis, kad dirbsite taip pat gerai, kaip po gero ir kokybiško poilsio. Klausykitės savo kūno ir gerbkite jo ribas. Poilsis – o visų pirma geras ir pakankamas miegas! – yra pagrindas produktyviam ir prasmingam darbui.

Pasiekiamumas 24/7. Modernus pasaulis ir technologijos mus laiko ryšyje kiaurą parą ir tai neigiamai veikia sveikatą, socialinius ryšius, poilsį, dėmesio sutelkimą. Būdami nuolatiniame ryšyje, išmaniųjų telefonų pagalba pasiekiami nuolatos, nebegebame atsijungti ir atsiriboti nuo darbų ir su tuo susijusių įtampų. Tai nebeleidžia mums būti savo laiko šeimininkais (-ėmis).

Kontroliniai klausimai, kuriuos verta užduoti sau, jei darbas ima dominuoti jūsų gyvenime:

  • Kodėl aš tiek daug dirbu? Kas mane verčia tai daryti?
  • Ar dirbu tiek daug dėl to, kad gaučiau iš aplinkos pripažinimą ir patvirtinimą apie savo vertę?
  • Ar dirbu viršvalandžius, kad išvengčiau rūpesčių, susijusių su savo šeima (pavyzdžiui, vaikų auginimu, buitiniais darbais ir klausimais, kuriems reikia mano dėmesio ir laiko)?
  • Kodėl nedeleguoju darbų, kuriuos gali atlikti kiti kolegos? Kodėl neprašau kitų kolegų pagalbos, kai visko turiu pernelyg daug?
  • Ar jaučiuosi saugiai pozicijoje, kurią užimu? Ar nejaučiu baimės, kad jeigu dirbsiu mažiau, mane išmes iš darbo arba atsiras, kas gali daryti mano darbą greičiau, geriau?

Pabandykite atsakyti į šiuos klausimus nuoširdžiai (juk kalbatės su savimi). Atsakymai gali padėti suformuluoti kitus aktualius klausimus, kuriems reikia nuoširdaus atsakymo. Tai jums padės identifikuoti sritis, kurioms reikia jūsų dėmesio ar sprendimų.

Kaip rasti daugiau laiko?

Patarimų, susijusių su darbo „pažabojimu“ po darbo skaičius yra begalinis. Apie tai prirašyta daugybė knygų, straipsnių, prikurta tinklalaidžių. Toliau pateikiame keletą, kuriuos galite aptikti pasikartojančius vėl ir vėl, jei domitės šia tema. Skyriaus pabaigoje taip pat rasite rekomenduojamų knygų ir šaltinių sąrašą, kuris atvers naujus horizontus skaitiniams (ar kitoms informacijos formoms), jei jausite, kad kažkuriuo klausimu norite pasidomėti daugiau.

Nustatykite prioritetus. Ir jų laikykitės. Peržiūrėkite savo kalendorių, kieno prioritetais jis užpildytas – jūsų ar kitų žmonių? Kontroliuokite tai, kas yra jūsų valioje. Pavyzdžiui, jūsų laikas ir pasirinkimas, kam jį skirti. Negaiškite laiko dalykams, kuriems neturite tiesioginės įtakos ir kontrolės. Esame atsakingi tik už savo asmeninius veiksmus, poelgius ir pasirinkimus, todėl į juos reikėtų ir koncentruotis. Kai kalbame apie asmeninio gyvenimo ir darbo papildomumą, turime rinktis tai, kas svarbiausia mums, kas mums sukuria didžiausią vertę. Kai pernelyg susikoncentruojame į vieną sritį, pamiršdami kitas, rizikuojame jos netekus (pavyzdžiui, praradus darbą, netekus artimo žmogaus) sugriūti. Kuo daugiau atramos taškų susikursite, tuo spalvingesnis ir įvairesnis ir tuo pačiu tvirtesnis bus jūsų gyvenimas. Kai kurios gyvenimo sritys nėra atkuriamos taip paprastai, kaip kitos. Jei prarasite darbą, tikėtina, kad ilgainiui rasite kitą, bet kas nutiks, jei susirgsite arba dėl savo aplaidumo neteksite draugų, šeimos?

Nustatykite aiškias ribas, kiek, kada ir kaip dirbate. Ilgesnės darbo valandos nereiškia didesnio produktyvumo. Įvairūs tyrimai rodo, kad produktyvumas mažėja dirbant daugiau nei 50 valandų per savaitę. Gerbkite savo laiką ir naudokite jį saikingai. Vienas iš paprasčiausių būdų – planuokite iš anksto savo laiką konkrečioms užduotims ir praktikuokite pasakyti „ne“.

Planuokite savo laiką. Dabar pat. Nelaukite, kol prisivysite su visais darbais, o tada jau galėsite imtis darbo ir asmeninio gyvenimo balanso iš peties. Taip tiesiog nenutiks, jei sąmoningai tam neskirsite laiko čia ir dabar.
Pradėkite dieną nuo plano, ką turite šiandien padaryti. Susirašykite visus darbus ir užduotis, ką reikėtų padaryti, o paskui planą peržiūrėkite labai kritiškai ir prie kiekvieno punkto susižymėkite: A – svarbu ir skubu, B – svarbu, bet gali palaukti, C – nesvarbu ir neskubu, bet reikėtų padaryti, D – galiu paprašyti pagalbos arba deleguoti kitam (šias užduotis reikėtų perduoti kitiems, arba dėl jų susitarti iš naujo). Pradėkite nuo A raide pažymėtų užduočių ir nedarykite jokių kitų, kol jų nepabaigsite. Tik vėliau darykite B ir C raidėmis pažymėtas užduotis. Jei joms neliko laiko šiandien, rytoj peržiūrėkite sąrašą iš naujo ir susižymėkite užduočių eiliškumą naujai. Nepulkite daryti visų naujai per dieną gautų užduočių, jei jos nėra absoliučiai skubios, o įrašykite į sąrašą, kurį peržiūrėsite rytoj iš ryto.  Atrodo, kaip dar viena papildoma užduotis, kuriai reikia papildomo laiko, bet patikėkite – gerai suplanuota darbo diena iš ryto, sutaupo labai daug laiko bei sukoncentruoja jūsų dėmesį ten, kur jo labiausiai reikia. Jei kurios nors užduotys taip ir nesulaukia „A“ arba „B“ žymėjimo, galbūt jų iš viso neturėtumėte daryti, arba turėtumėte pagalvoti apie jų perdavimą kitiems asmenims. O gal reikėtų visai jų nedaryti.

Knygoje „Win at Work and Succeed at Life“ autoriai M. Hyatt ir M. Hyatt Miller teigia, kad yra 3 mūsų gyvenimo sritys, dėl kurių turėtų būti nesiderama, kai planuojame savo laiką. Kitaip tariant, tai yra dalykai, kurie turi sulaukti jūsų pirminio dėmesio ir negali būti „paaukoti“ dėl darbų. Tai yra:

  • Rūpinimasis savimi. Į tai įeina viskas, kas atgaivina ir pripildo kūną ir protą: geras miegas, pilnavertė mityba, judėjimas ir mankšta, prasmingas laisvalaikis arba hobis, laikas sau ir t. t.
  • Santykiai su brangiais žmonėmis. Į tai įeina laikas su vaikais, antrąja puse, vakarienė su šeima prie vieno stalo, kassavaitiniai susitikimai su drauge papietauti ir pan.
  • Profesiniai pasiekimai. Į tai įeina dalykai, kurie kuria didžiausią jūsų kaip savo srities profesionalo (-ės) vertę. Ne darbai darbeliai, o didžiosios užduotys, projektai ar įsipareigojimai profesinėje srityje.

Kaip šiuos dalykus įtraukti į savo dieną? Sąmoningai skiriant laiko savo kalendoriuje. Rezervuokite šį laiką iš anksto savo darbo kalendoriuje (galite šiai užduočiai skirti laiko savaitės pradžioje). Labai svarbu, kad fiziškai įrašytumėte į savo kalendorių visus dalykus, kuriuos priskiriate šioms trims kategorijoms: pavyzdžiui, pasivaikščiojimą miške, jogos treniruotę, laiką su vaikais, dukters pasirodymą mokykloje ar treniruotę, kurią norite pamatyti, pasimatymą su mylimąja, skambutį tėčiui, pietus su geriausia drauge, svarbiausių projektų darbe peržiūrą ir planavimą, laiką sau (taip – skirkite sau pasimatymus!)… Jei šių svarbiausių dalykų neįtrauksite, tikėtina, jų vietą užims įvairūs skubūs dalykai, kurie kartu nusineš ir jūsų dėmesį bei energiją. Kai sunku sakyti „ne“, pasitelkite savo kalendorių tai padaryti už jus: „Ne, negaliu imtis šios užduoties, nes tuo metu esu užsiėmusi (-ęs)“.

Susitelkite į kitas savo gyvenimo sritis. Darbas tėra viena iš gyvenimo sričių. Pasirūpinkite ir kitomis – draugais, šeima, fizine ir emocine sveikata, miegu, laisvalaikiu, hobiais ir t. t. Pagalvokite, ką šiuo metu esate ypač apleidę ir ties kuo norėtumėte sutelkti savo dėmesį, tuo pačiu atsitraukiant nuo persidirbimo. Dažnai manome, kad didelis tempas darbe yra laikinas ir tuoj, tuoj viską pasivysime, o tada jau galėsime mėgautis viskuo, kas yra ne darbas. Stabtelkite ir pagalvokite, kiek jau laiko tai sau kartojate, ir ar dalykai išties keičiasi. Jeigu atsakymas „ne“– inicijuokite apčiuopiamus pokyčius dabar pat, pavyzdžiui, pakvieskite draugus vakarienės rytoj savo namuose. Išlaisvinę savo vakarus ir savaitgalius nuo darbų, pripildykite juos veiklomis, kurias galimai apleidote.

Neleiskite kitiems valdyti jūsų laiko. Kai esame nuolatos pasiekiami, kartais gali būti sunku išgirsti save ir savo poreikius. Jei jaučiate, kad nebegalite be telefono tikrinimo praleisti nė 10 minučių – pats laikas susitarti su savimi dėl laiko be ryšio. Paeksperimentuokite, kas jums tinka labiausiai: gal nustatyti valandas be ekrano, gal griežtai laikytis darbo valandų, po kurių neskaitote nei el. laiškų, nei žinučių telefone, gal išjungti visus garsinius pranešimus telefone apie gautas žinutes, gal atjungti bent keletui valandų internetą, ypač kelias valandas iki miego, išeiti pasivaikščioti ar susitikti su draugais palikus namie telefoną – tik jums geriausiai žinoti. Patarimas paprastas: jei manote, kad tai problema, skirkite laiko jai aktyviai spręsti.

Laisvu laiku veikite ką nors kito nei darbas. Ypač daug dirbantiems žmonėms sunku nedirbti ne tik dėl darbų kiekio, kuris kartais atrodo didėja su kiekvienu padarytu darbu tik dar labiau, bet ir dėl alternatyvų darbui nebuvimo. Ką veikti su visu laiku po darbo? Jei daugybę metų dirbote ir nevystėte jokio hobio, nesusikūrėte įpročio sportuoti ar neužsiėmėte jokia kita veikla (pavyzdžiui, savanoriavimu, aktyviu laisvalaikiu su draugais ir pan.) iš pradžių gali atrodyti baisu ir nedrąsu imtis ieškoti, o ką čia veikti. Bandykite ir eksperimentuokite. Pasiklausinėkite draugų, pažįstamų ar kolegų, ką jie veikia. Skirkite laiko paieškoms ir tikrai ką nors atrasite.

Kontroliuokite savo laiką. Jei aiškiai apsibrėžiame konkretų laiką, per kurį turime nudirbti savo darbus, esame labiau susitelkę bei priversti pasirinkti, ką būtina padaryti, o kas mažiau svarbu ir dėl to gali būti padaryta vėliau, pasidalinta su kolegomis ir pan. Susikaupimas ir aiškus apsibrėžimas, ką turiu padaryti per aiškiai apibrėžtą laiką, leidžia susikoncentruoti ties tikrais darbais, o ne užsiimti laiko švaistymu užduotims, kurios nėra svarbios arba šiuo metu visiškai neskubios. Dirbkit mažiau laiko, bet geriau ir kokybiškiau. Likusį laiką skirkite turiningam gyvenimui už darbo ribų.

Darykite reguliarias pertraukas. Kaip vaikai mokyklose turi pertraukas tarp pamokų, taip ir jūs turite turėti pertraukas tarp užduočių arba tiesiog reguliarias pertraukas dienoje. Atsitraukimas nuo darbų gali būti tinkama proga pajudėti, padaryti kelis sportinius pratimus, skirti laiko refleksijai, pasivaikščioti lauke, išgerti kavos su kolegomis, paskambinti artimam žmogui ir pan. Būsite produktyvesnė (-is), o tuo pačiu nuveiksite kažką kita, nei darbas. Kartais pertraukas daryti reikia prisiversti. Ypač tiems, kurie to reguliariai nepraktikuoja. Pabandykite nusistatyti priminimą telefone ir kai jis suskambės, tiesiog pakilkite nuo kėdės (jei dirbate sėdimą darbą) arba nueikite nuo to, ką darote.

Susiplanuokite atostogas. O dar geriau – pasiimkite atostogas! Mažiausiai dviem savaitėms, per kurias išjunkite visus el. laiškus, Slack programėles, darbinį telefoną ir jų neįjunkite. Per šias atostogas skirkite laiko tik kitoms gyvenimo sritims, NE DARBUI. Pradžioje gali būti sunku, bet ilgainiui kūnas ir protas atsipalaiduos ir grįšite į darbus kaip naujai gimę. O per tą laiką turėsite ne vieną progą pasirūpinti kitomis savo gyvenimo sritimis. Tai taip pat tinkamas laikas sustiprinti socialinius ryšius, pabūti su šeima, užsiimti hobiu ir pan. Leiskite poilsio laiką tam, kas jus atgaivina ir pamaitina naujomis mintimis, idėjomis, skatina kūrybiškumą. Dviejų savaičių trukmės atostogas reikėtų susiplanuoti bent kartą per metus. Ne veltui Darbo kodekse yra nuostata, kad „Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę)”[2]. Jei šiuo metu atostogų negalite pasiimti, bent jas susiplanuokite!

Ir pabaigai, atminkite, kad darbas tėra viena iš gyvenimo sričių. Kaip atrodo visas jūsų gyvenimo paveikslas, priklauso tik nuo jūsų. Kuo jis įvairesnis, tuo turtingesnė yra kiekviena iš jo sričių.

NAUDINGOS NUORODOS

Eat That Frog!: 21 Great Ways to Stop Procrastinating and Get More Done in Less Time (Brian Tracy, 2017). Knyga apie laiko planavimą ir darbų prioritetizavimą. Kaip per mažiausiai laiko padaryti didžiausią vertę sukuriančias užduotis ir darbus.

ATOMINIAI ĮPROČIAI: lengvas ir patikrintas būdas išsiugdyti gerus įpročius ir nugalėti blogus (James Clear, 2019)
Jei sunku pakeisti savo įpročius, problema – ne jūs. Problema – jūsų sistema. Prie blogų įpročių vis grįžtate ne todėl, kad nenorite keistis, bet todėl, kad turite netinkamą sistemą, kuri užkerta kelią pokyčiams. Jums reikia ne pakilti iki savo tikslų, bet nusileisti iki susikurtų sistemų. Knygoje „Atominiai įpročiai“ rasite patikrintą sistemą, kuri jus pakylės į naujas aukštumas bei kaip į savo gyvenimą įvesti daugiau struktūros ir dalykų, kuriuos norite įtraukti.

Win at Work and Suceed at Life: 5 Principles to Free Yourself from the Cult of Overwork (Michael Hyatt and Megan Hyatt Miller, 2021). Remiantis moksliniais organizacinių mokslų ir psichologijos tyrimais ir pasitelkę atvejų studijomis iš savo klientų gyvenimo, knygos autoriai pateikia 5 principus, kaip pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą be įtampos ir streso. Knygoje pateikiama kaip išvengti perdegimo ir pervargimo profesinėje srityje, kaip permąstyti darbą ir produktyvumą, kaip sulėtinti ritmą ir susigrąžinti savo visavertį gyvenimą.

Time to Breathe: Navigating Life and Work for Energy, Success and Happiness (Dr. Bill Mitchell, 2020). Knygoje pateikiami praktiniai patarimai ir idėjos iš psichologijos daktaro darbo patirties, siekiant grąžinti žmones į geresnės energijos, pusiausvyros, pilnatvės ir labiau subalansuoto mąstymo apie save būseną. Autorius moko, kaip užkirsti kelią perdegimui ir išlaikyti gerą emocinę sveikatą.

Make Time. How to Focus on What Matters Every Day (Jake Knapp and John Zeratsky, 2018). Be didelių teorijų labai praktinė knyga apie gudrybes, kurios gali padėti geriau valdyti savo laiką ir energiją. Visa knyga yra praktiškai vienas ilgas patarimų sąrašas – belieka išsirinkti jums tinkamiausius bei taikyti juos savo kasdieniame gyvenime.

Total Leadership: Be a Better Leader, Have a Richer Life (Steward D. Friedman, 2014). Knygos autorius darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą pateikia kaip skirtingų sričių papildomumą, išskirdamas keturias svarbiausias: darbą, namus, laiką sau ir bendruomenę. Pateikiama daug praktinių patarimų, kaip visas jas derinti ir supinti į visavertį gyvenimą.

Dienos ritualai. Kaip dirba menininkai (Mason Currey, 2020). Knyga apie žymių žmonių skirtingas strategijas įveikiant įvairias kliūtis, kad galėtų produktyviai dirbti ir kurti.

Work-Life Balance (Harvard Business Review Guides, 2019). Straipsnių ir tekstų rinktinė apie darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą. Apžvelgiamos tokios temos kaip laiko valdymo įpročiai ir technikos, ribų tarp skirtingų gyvenimo sričių nustatymas, kaip nedirbti viršvalandžių bei gerbti savo poilsio laiką, kaip naudotis lanksčiomis darbo formomis ir kitomis priemonėmis, kaip išlaikyti ir stiprinti socialinius ryšius ir santykius su artimais žmonėmis, kaip pasirūpinti savimi ir skirti laiko sau.

Free to Focus. A Total Productivity System to Achieve More by Doing Less (Michael Hyatt, 2019). Kiekviena(s) turime 168 valandas per savaitę. Ką su šiuo laiku darome, priklauso tik nuo mūsų. Knygos autorius pateikia sistemą, kuri leistų susitelkti ne tik į efektyvų darbą srityje, kuri jums svarbi, bet ir išlaisvinti nuo darbo savo laiką kitoms gyvenimo sritims: sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, poilsiui. Knygoje pateikiami patarimai kaip susidėlioti darbo rutiną, susitelkti į svarbiausias užduotis ir profesinius įsipareigojimus, atsisakyti visų nereikšmingų darbų, nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir nedarbo, efektyviai paskirstyti savo energiją ir laiką, išlaikyti produktyvumą.

The Fix. Overcome the Invisible Barriers That Are Holding Women Back at Work (Michelle P. King, 2020). Apie lyčių nelygybę darbovietėse ir darbo aplinkos, palankios lygiaverčiam moterų ir vyrų darbui, kūrimą. Autorė apžvelgia skirtingus moterų karjeros laikotarpius bei pateikia begalę praktinių patarimų, kaip pastebėti lyčių nelygybę ir užkirsti jai kelią.

[1] Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnis.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt