Formulė

Iššvaistytas / užpildytas laikas

„Mėgstamiausi mano gyvenimo dalykai nieko nekainuoja.
Akivaizdu, kad vertingiausia, ką mes turime, yra laikas.“
– Steve Jobs

Iššvaistytas laikas, tai tos nesąmoningai praleistos kelios minutės verčiant „Instagram“ ar žinių srautą. Čia netgi telpa laikas su draugais, su kuriais iš tiesų nenorėjai susitikti, bet kiekvieną savaitę tai darai iš inercijos, dar nuo studijų laikų… Čia gali būti ir „kamštis“ vykstant iš darbo ir į darbą, kai realiai valandą laiko nebent tik klausai muzikos ar žinių. Tai tas pusvalandis lovoje, kai vietoje to, kad šoktum ant jogos kilimėlio ir padarytum mankštą, tu mankštini tik nykšti ant telefono ekrano. Tai, ir ką tik pasileidusi penkta serialo serija, kai jau pamiršai ir kodėl pasileidai pirmą ir trečia dienos žinių laida per paskutines dvi valandas. Kiek tokių nesąmoningų minučių kasdien galėtų virsti perskaitytais knygos puslapiais, naujais išbandytais receptais, perklausytais podcast’ais, ar net susitikimais (anksčiau pabaigus darbus) su draugais, laiku su šeima? Kiek dienoje yra minučių ir net valandų, kurias norėtumėt susigrąžinti? Tokių, kurios supranti, kad buvo iššvaistytos?

Kai kalbame apie iššvaistytą laiką, pagrindinis žodis yra „nesąmoningai“. Kartais tikrai reikia duoti mintims nuklysti. To reikia, tai rekomenduojama. Vis tik, didžioji dauguma mūsų „nuklydimų“ yra sumanus kažkieno laiko planavimas už mus. Norit internete paskaityti žinias? Susiplanuokit pusvalandį ryte ir pusvalandį vakare – jūs nesate žinių vedėjas ir jums nebūtinai visą laiką žinoti viską. Norit panaršyti internete? Puiku. Susiplanuokit laiką tam. Ryte norėsit ne pasportuoti, bet pasivartyti lovoje ir pachat’inti telefone? Jeigu tai tikrai toks jūsų (išankstinis) planas, o ne pasidavimas technologinėms silpnybėms ar valiai – puiku, reiškia jums to tikrai reikia. Šį laiką susiplanavus iš anksto, sudėjus juos į atskirus laiko blokus, per savaitę garantuotai galėtumėte sutaupyti ne vieną valandą ir jau tikrai – niekas per tą laiką, kai susifokusuosit į kitas gyvenimo sritis, nepabėgs.

Prie naudingų skaitinių, literatūros šiai sričiai priskiriamos visos knygos apie įpročius / pokyčius (jos minimos prie kitų sričių bei bendroje naudingų nuorodų dalyje), bet papildomai norisi naujai paminėti dvi kardinaliai skirtingas knygas: Cal Newport „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“ ir Pico Iyer „The Art of Stillness: Adventures in Going Nowhere“. Kad ir kiek, kokių gerų knygų apie produktyvumą perskaitytumėte, nepamirškite, kad esate ne robotas, bet žmogus ir jus tokiu daro ne per maksimaliai trumpą laiką padarytas darbų kiekis, bet sukuriama vertė tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Nuo ko pradėti ir kaip rasti laiko?

Nenustebkite čia radę patarimų ir užuominų iš visų gyvenimo sričių, nes brangų laiką švaistome ir niekalais jį užpildome tiek darbe, tiek šeimoje, tiek kitose veiklose. Daugybę dalykų mes darome iš inercijos, įpročio, automatizmo, nes kiti taip daro, ir tik sustoję bei atlikę savo dienos auditą galime pamatyti, kiek laiko iššvaistome ir kiek galėtume išnaudoti geriau ar kitaip. Kai kurie pokyčiai galėtų jums padėti dirbti produktyviau, kai kurie atrasti daugiau laiko šeimai ar santykiams bendrai, tačiau kai kurie jų galėtų net gi viską apversti aukštyn kojom taip, kad jūs pakeistumėt savo darbą ar net nuspręstumėt skirtis su savo antrąją puse.

Susitvarkykite gyvenimą, susidėliokit prioritetus, susigrąžinkit aistrą (darbui, pramogoms). Net jeigu daugumą iššvaistyto laiko šiuolaikinis žmogus galėtų suvesti į technologijas, socialinius tinklus, galiausiai tai tėra tik pasekmės to, kad veikla, kuria užsiimam, neteikia džiugesio arba, tai, kuo esame, savaime nedžiugina. Norisi tikėti, kad galite prisiminti dieną gyvenime, kai darydami kažką buvote būsenoje, kurią Mihaly Csikszentmihalyi pavadino „srautu“ (angl. flow). Tai būsena, kai su tokiu užsidegimu pasineri į savo veiklą, kad aplinkinis pasaulis, tarytum, nustoja egzistuoti. Kai nesvarbu ar yra naujų pranešimų, kai nereikia kas valandą tikrinti žinių ir jau tikrai nesvarbu penktą kartą pažiūrėti „Vienas namuose“ vien todėl, kad rodo.

Pabandykite paskaičiuoti kiek jūsų darbo valandų yra tikrai produktyvios ir susikoncentruokite ne į darba, bet į rezultatą. Yra tyrimų, kurie rodo, kad dirbantys 60 valandų nuveikia ne ką daugiau nei dirbantys 30 – išvarginti darbuotojai dirba ilgiau, mažiau kūrybiškai ir dažnai turi taisyti paliktas klaidas.

Įveikite el. pašto monstrą. Apie tai, kaip tai padaryti galima parašyti atskirą knygą, bet Cal Newport jau yra tai padaręs, tad jeigu įdomu, rekomenduojame jo „A World Without Email“, „Digital Minimalism“ ir „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“. Viena netikėčiausių minčių, kaip tai padaryti, yra „kuo mažiau laiškų rašysite, tuo mažiau jų gausite“ (ir atvirkščiai). Kiekvienas laiškas su „taip“, „ne“, „dar prisiminiau“ ar „pamiršau paminėti“ yra dar vienas laiškas, kuris reikalauja atsakymo, o taip pat ir jūsų dėmesio tam atsakymui.

Padarykite savo skaitmeninio gyvenimo ir technologijų auditą. Tiek interneto naršyklės, tiek operacinės sistemos, tiek telefonai gali būti aprūpinti programomis, kurios aiškiai ir vizualiai parodo, kada ir kam kiek skiriate laiko. Minutė feisbuke ten, paskui truputį po pietų ir šiek tiek prie kavos atrodo nedaug, bet susumavus ir dienos pabaigoje pamačius, kad ten prasėdėjai valandą–pusantros, jau gali imtis žingsnių.

Nustatykite ribas. Kaip egzistuoja programos parodančios kam ir kiek laiko skiriate, taip egzistuoja ir leidžiančios apriboti tiek programų, tiek puslapių prieinamumą po tam tikro laiko. Arba el. paštas… Kai kuriose šalyse siųsti darbinius laiškus ne darbo valandomis draudžiama įstatymais. Jums gal ir smagu penktadienio antroje pusėje nusimesti nuo savęs visos savaitės neatliktus darbus, tačiau jūsų adresatui, tai stresas visam savaitgaliui. Nepamirškite ir, kad pašto programos leidžia užprogramuoti laiškų išsiuntimą pasirinktu metu.

Turėkite dienos planą, prioritetizuokite darbus, teisingai paskirstykite energiją. „Laukia daug darbų“ – nėra dienos planas. Susirašykite dienos darbus ant popieriaus. Pradėkite nuo svarbiausių, kuriuos privalu padaryti ir kurių nebaigus, kitų net negalima pradėti. Tai ir „degantys“ darbai ir daugiausiai intelektualinių pastangų reikalaujantys (kurios vakarop senka). „Taip“ ir „ne“ laiškus galima padaryti ir į dienos pabaigą, kai energija jau išsekusi.

Išmokite pasakyti „ne“. Iš pradžių dalykams, kurie svarbūs kitiems, bet ne jums, o vėliau ir dalykams, kurie svarbūs jums. Taip, tiek visko norisi padaryti, nuveikti, bet… visko neišbandysi, viso pasaulio neapkeliausi, visų filmų nepažiūrėsi ir visais instrumentais groti neišmoksi. Koks džiaugsmas būnant Ispanijoje jau planuotis kelionę po Italiją (taigi, realiai Ispanijoje būnant tik kūnu, o ne mintimis) ar vidury knygos galvoti apie kitą? Pasimėgaukite 100 % šia akimirka, atmeskit papildomus planus, kurie tam trukdo, palikit erdvės apmąstymams, įspūdžių suvirškinimui. Grįžkite iš kelionės dieną anksčiau nei grįšite į darbą – taip, vieno–kito fontano būsit nepamatę, bet bent turėsite laiko pasidžiaugti ir susidėti atmintin tuos, kuriuos išvydote.  Nereikia būti produktyvumo guru, kad žinotum, jog reikia susidėlioti gyvenimo prioritetus (ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime), bet verta pastebėti, kad „prioritetas“ originaliai yra vienaskaitinis daiktavardis, o „prioritetai“ atsirado tik nesugebėjus išskirti vieno prioriteto ir bandant turėti viską.

Tiesiog atsijunkite. Išjunkite telefoną, pranešimus. Jeigu kitaip neįmanoma – praneškite, jog nuo … iki … jūs būsit pasinėrę į darbus, kuriems reikia maksimalaus susikaupimo. Turėkite kasdien „gilaus darbo“ valandą, kai visi bendradarbiai ir partneriai žino, kad jūsų negalima judinti. Kartą per mėnesį atsijunkite visai dienai. Pradėkite atsijungimo eksperimentą savaitgalį, kai tai ne taip skausminga darbine prasme. Cal Newport siūlo pabandyti mėnesio trukmės detoksikaciją ir po jos po truputį įvesti (grąžinti) tai, ko vis tik būtinai reikia. Galiausiai, tiesiog palikite telefoną kitame kambaryje, kai dirbate ar miegate. Nieko tokio nenutiks. 99.99999 % garantija.

Susikurkite trukdžius laiko švaistymui. Pavyzdžiui, kaskart pasinaudoję socialiniais tinklais – išsiregistruokite (ir neišsisaugokit slaptažodžio), kad norėdami prisijungti kitą kartą vėl turėtumėte suvesti prisijungimo vardą ir slaptažodį. Jeigu tikrai reikės, nebus problema, bet dažnai gali atrodyti „ai – kitą kartą, vėliau…“.

Nusistatykite darbų atlikimo terminus (deadline’us). Tokių ribų neturėjimas yra puiki proga nesusikoncentruoti savo veiklai, nes vis dar yra kažkiek laiko.

Perskaitykite knygą apie įpročių keitimus ir pabandykite į savo gyvenimą atsinešti patarimus joje. Nesusikurkite įpročio skaityti vieną įpročių keitimo knygą po kitos, lyg skaitymas savaime tuos įpročius keistų. Jeigu knygą įveikėte, reiškia buvo pakankamai įdomi bei aktuali, tad tiesiog dirbkite su tais patarimais. Bent mėnesį.

Viską darykite geriausiu jums tam laiku – kiekvienas esame individuali asmenybė, tačiau kiekvienas galime tiek pastebėti, tiek atrasti, jog mums geriau (taigi, ir greičiau) dirbasi ryte arba vakare, daugiau jėgų bei noro sportui turime prabudę arba kaip tik po sunkios darbo dienos ir panašiai. Pradžiai užteks paskaityti „Kada: mokslinės paslaptys, kaip parinkti tinkamiausią laiką“ (Daniel H. Pink) bei „The Power of When“ (Michael Breus, PhD).

NAUDINGOS NUORODOS:

Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško (Cal Newport, 2018)
„Dauguma mūsų neatitrūkstame nuo darbinio ar asmeninio elektroninio pašto ar nuolat žvilgčiojame, kas naujo socialiniuose tinkluose. Tai jau kurį laiką yra tapę mūsų kasdieniu įpročiu. Calas Newportas, Džordžtauno universiteto profesorius, supurto tokio mūsų kasdienio pasaulio, kuriame dauguma visada esame pasiekiami elektroniniu paštu ar telefonu, pamatus. Šioje knygoje jis dalijasi savo asmenine patirtimi ir kitų žinomų žmonių istorijomis, kaip nusistatyti tikslus ir įgusti dirbti susitelkus, kryptingai, kaip racionaliai planuoti savo laiką, veiksmus ir veiklą norint sparčiai pasiekti geriausių rezultatų. Prasmingo darbo sąlyga – darbinė sutelktis.“

Pico Iyer, The Art of Stillness: Adventures in Going Nowhere.
Knygoje „The Art of Stillness“ Pico Iyer atskleidžia, kodėl tiek daug žmonių – nuo Marcelio Prousto iki Mahatmos Gandhi, gyvenimo pilnatvę atrado ramybėje. Galiausiai, panašu, kad šiame nuolatinio veiksmo ir pasiekiamumo „24/7 online“ amžiuje, likti vienoje vietoje galbūt yra įdomesnė perspektyva ir didesnė būtinybė nei bet kada anksčiau.“. Jeigu ši knyga anglų kalba jums nepasiekiama, pradėkit nuo lietuviškai išverstų „365 dao: įžvalgos kasdienai“ ar „Dalai Lama. Išmintis kiekvienai dienai“ bei panašių, kurių kiekviena, tai vienas išminties puslapis vienai metų dienai. Pabandykite pasimėgauti kiekvienu puslapiu, net jeigu visą knygą būtų galima perskaityti per kelias valandas. Leiskite kiekvienam puslapiui užpildyti kelioliką minučių jūsų galvoje ir leiskite pieštukui užpildyti tuščias puslapio vietas mintimis, kurios jus per tą laiką aplankė.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt