Formulė

Šeima

„Man nuostabu, kad žmonės nori taip sunkiai dirbti savo šeimos sąskaita, kad vieną dieną galėtų daugiau laiko skirti savo šeimai.“

– Richie Norton 

Į šią sritį patenka visas laikas, kurį skiriate savo artimiausiems žmonėms.

Šeima paprastai užima daug vietos mūsų gyvenime. Skirtingais etapais įsitraukimas skiriasi ir labai priklauso nuo jūsų vaidmens: ar esate vaikas, brolis / sesuo, partneris / partnerė, turite savo vaikų, anūkų, rūpinatės vyresniais tėvais, seneliais ir t. t. Kiekvienas vaidmuo reikalauja specifinio dėmesio, įsitraukimo ir laiko, kurį turite skirti. Ši gyvenimo dalis paprastai būna dominuojanti tarp kitų ir jai dažniausiai reikia daug daugiau kūrybiškumo, derinimosi, lankstumo ir prisitaikymo, kad be kitų įsipareigojimų visa sutalpintumėte į turimas 24 valandas per parą. Ypač, jei turite vaikų arba esate atsakingi už kitų šeimos narių priežiūrą ir globą.

Šeimos gyvenimas ir tai, kas jame vyksta, veikia mus tiek teigiamai tiek neigiamai bei turi įtakos mūsų produktyvumui, darbingumui, santykiams su kolegomis, fizinei ir emocinei sveikatai, kitoms gyvenimo sritims. Kitaip nei kitos gyvenimo sritys, šioji yra tokia, nuo kurios negalite atsiriboti, net kai labai norisi. Laimėje ar varge (o ypač varge) – jūsų dėmesio ir laiko reikia kasdien. Tad natūralu, kad kai kyla rūpesčių, kažkas kelia įtampą, stresą ar vyksta ne taip, kaip turėtų (ar norėtumėte), tai gali ypatingai paveikti visas kitas gyvenimo sritis. Dėl šios priežasties labai svarbu pastebėti pirmuosius ženklus, rodančius, kad svarbu sustoti ir skirti laiko pasirūpinti tuo, kas vyksta jūsų šeimos gyvenime.

Štai keletas ženklų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

Nenorite grįžti namo. Net ir po ilgos darbo dienos nesijaučiate gerai vien nuo minties, kad reikės grįžti namo. Buvimas namie, rūpinimasis namais ir šeima neteikia džiaugsmo ar pasitenkinimo.

Dirbate ilgesnes valandas, nei reikia. Ypač daug dirbantiems žmonėms darbas gali tapti „pabėgimo planu“ nuo rūpesčių, susijusių su vaikų auginimu, namų priežiūra, buitiniais rūpesčiais, santykiais ir pan. Gali būti, kad vengiate grįžti namo laiku, motyvuodami, kad turite padirbėti ilgiau. Vis dėlto, dažnai ilgesnės darbo valandos ir viršvalandžiai veda prie to, kad turėsite tik dar mažiau energijos pasirūpinti klausimais, kuriems vis tiek reikės jūsų dėmesio ir įsitraukimo.

Jaučiatės psichologiškai ir emociškai pavargęs (-usi). Tai trukdo jums susitelkti, susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį ir produktyvumą.

Negalite atsiriboti nuo su šeima susijusių klausimų ir darbe. Normalu, kad jei kažkas svarbaus vyksta jūsų šeimoje, negalite taip paprastai atsiriboti ir palikti visų minčių, jausmų ir emocijų namie, kol dirbate. Vis dėlto, jei tai yra viskas, apie ką galvojate, kalbate su savo kolegomis, nepaliaujate dalintis visomis smulkmenomis bei kiekvieno iš eilės sutikto žmogaus klausiate, ką ji(s) mano – tai gali būti ženklas, kad metas sustoti ir pagaliau pasirūpinti šeimos klausimais.

Svarbu, kad pastebėję pirmuosius signalus, susitelktumėte ties problemos ir jos sprendimų paieškomis, o ne simptomų „gydymu“. Pavyzdžiui, pastoviai vėluojate sugrįžti iki vakarienės su šeima. Tai kelia įtampą jūsų santykiuose su antrąja puse. Jaučiate dėl to stresą, nes žinote, kad pavėlavus vėl susibarsite. Tokioje situacijoje svarbu suprasti, kas yra tikroji problema, o kas tik simptomas. Pats vėlavimas greičiausiai tėra simptomas, o problema susijusi su klausimu, kodėl vėluojate. Paklauskite savęs, kas vyksta: ar taip yra dėl to, kad netinkamai apskaičiuojate grįžimo laiką per kamščius? O gal jaučiate poreikį padirbėti ilgiau, nes nesuspėjate per dieną padaryti visų darbų? Gal jūsų vadovė ar kolegos kelia lūkestį  dirbti viršvalandžius? O gal būtent rūpesčiai namuose kelia įtampą? Tik identifikavus tikrąją problemą, galėsite ieškoti tinkamų sprendimų.

Nuo ko pradėti? 

Paklauskite savęs kelių kontrolinių klausimų: ar gebu būti čia ir dabar su savo artimiausiais žmonėmis? Ar aš esu dėmesinga(s) ir ar palaikau savo šeimą tiek, kiek galiu? Ar būdama(s) su šeima, skiriu savo dėmesį ir laiką, negalvodama(s) apie kitus rūpesčius ir darbus? Taip ar ne? Jei ne – kodėl ir kas man trukdo?

Kaip rasti daugiau laiko?

Kaip ir su kitomis gyvenimo sritimis, jei norite rasti daugiau laiko, jo reikia aktyviai ieškoti. Pradėkite nuo aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nustatymo [1]. Jei norite prasmingo ir kokybiško laiko su savo artimiausiais žmonėmis, pradėkite nuo apibrėžimo sau pačiai (-iam), kaip turėtų atrodyti jūsų laikas su antrąja puse / šeima, ir sąmoningai to siekite.

Gyvenimas poroje

Rutina, darbai, įvykiai ir iššūkiai kitose gyvenimo srityse neabejotinai veikia mūsų santykius su antrąja puse. Sveiki santykiai stiprina ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą.  Nesvarbu, ar turite vaikų, ar ne, norėdami išlaikyti gyvybingus, kupinus pasitikėjimo, saugumo, atvirumo ir abipusiškumo santykius, turite įdėti pastangų. Psichologas Bill Mitchel knygoje „Time to Breath“ [2] pateikia 10 patarimų kaip išlaikyti gyvybingumą romantiniuose santykiuose.

  1. Skirkite laiko buvimui tik dviese. Skamba kaip savaime suprantamas patarimas, bet gyvenimas pilnas visko, kas užpildo jūsų minutes, valandas, dienas,  tad tas laikas, kurį jau tuoj tuoj galėsite skirti vienas kitam, taip niekad ir neateina. Kol jo sąmoningai nepaskirsite, didelė tikimybė, kad ir neateis. Tad skirkite vienas kitam pasimatymus bent kartą per savaitę, eikite kartu miegoti, kartu pietaukite arba vakarieniaukite, karts nuo karto ištrūkite savaitgaliui (be vaikų, jei jų turite) ir pan.
  2. Bendraudami padėkite telefonus į šalį.
  3. Juokitės kartu. Smalsaukite, šnekučiuokitės, pokštaukite. Nepameskite žaismingumo ir nuoširdaus domėjimosi vienas kitu bei vienas kitam nutikusiomis istorijomis, rūpimomis idėjomis ir pan. Juokas kartu palaiko gyvybingumą, artumą  ir pozityvią energiją santykiuose.
  4. Būkite sąmoningi apie tai, kokią nuotaiką parsinešate namo. Vien savęs paklausus, kokia nuotaika žengiate per namų slenkstį, galimai ją pakeisite į geresnę. O jei kartais tenka parsinešti ir blogą, būkite atviri su savo antrąja puse dėl to kaip jaučiatės. Skirkite laiko savo emocinei sveikatai ir „persijungimui“ nuo rūpesčių darbe – gal jums gali padėti karštas dušas, kvėpavimo pratimai, kelias minutes pabuvimas ramiai su savimi, refleksija… „Uždaryti darbo dieną“ galite dar būdami darbe skiriant laiko įvertinti dienos pasiekimus, iššūkius, planus kitai dienai. Tai padės ne tik „nusikrauti“ darbinę energiją, bet ir neparsinešti jos namo. Taip pat pagalvokite, kas jūsų laukia namie, panaudokite kelionės namo laiką muzikos / tinklalaidės klausymui, knygos skaitymui, pasivaikščiojimui.
  5. Mėgaukitės paprastais malonumais. Paįvairinkite savo rutiną maloniomis patirtimis. Ką mėgstate? Sportą, parodas, kultūrinius renginius, kiną, gaminti kartu maistą, lankytis naujose vietose, vaikščioti gamtoje? Įtraukite tai į 168 savaitės valandas.
  6. Palaikykite fizinį kontaktą. Lieskite, masažuokite, apkabinkite vienas kitą, bučiuokitės, reguliariai užsiimkite seksu. Fizinis kontaktas stiprina ir emocinį ryšį ir emocinę sveikatą.
  7. Kalbėkite apie problemas (kai tik jų iškyla).
  8. Kritikuokite asmens veiksmus ir elgesį, o ne patį asmenį. Mokykitės pagrįstą kritiką priimti ir į ją atsižvelgti. Ypač, jei tai susiję su tuo, kas svarbu jūsų mylimam žmogui.
  9. Rodykite palaikymą ir paramą vienas kitam.
  10. Reiškite dėkingumą ir parodykite, kad vertinate savo antrąją pusę. Paleiskite visas blogas patirtis ir prisiminimus ir nenaudokite jų kritikuodami arba konfliktuodami. Vietoj to, pasakykite už ką vertinate savo mylimą žmogų, kas joje / jame jums patinka ir pan.

Strateguokite ir tarkitės tarpusavyje. Kad lygiavertis darbų pasidalinimas namie būtų įmanomas, turite skirti laiko su savo antrąja puse peržvelgti bei aptarti savo karjeros lūkesčius ir galimybes, kokių norų ir svajonių kiekvienas turite, su kokiais galimais iššūkiais galite susidurti, kaip galite vienas kitą palaikyti bei padėti, kad suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą būtų kuo lengviau. Numatykite konkrečius veiksmus, kurių galite imtis, kad būtų lengviau abiem. Normalu, jei esate skirtinguose karjeros etapuose ir jums reikalingas skirtinga parama. Svarbu, kad išgirstumėte vienas kito lūkesčius ir poreikius bei aptartumėte juos kaip komanda.

Gyvenimas su vaikais

Atsiradus vaikams, namų ruošos ir buities darbų visada padaugėja. Jei iki tol atrodė, kad nieko nespėjate, su vaikais šis jausmas gali jūsų nebepalikti niekada. Nebent būsite labai organizuota(s) ir kiek įmanoma skirsite laiko planavimui ir pusiausvyrai kitose gyvenimo srityse. Ypatingai svarbu, kad skirtumėte tinkamą dėmesį sau ir savo sveikatai, miegui, kitoms veikloms, kurios padeda atgauti energiją, kokybiškam santykio kūrimui ir puoselėjimui su savo mylimiausiais žmonėmis.

Patarimai

Planuokite savo šeimos laiką. Tiek savo laiką šeimai, tiek šeimos laiką su jumis. Galite paskirti konkretų laiką savaitėje, kada sėdate ir susiplanuojate, kaip atrodys jūsų ateinančios septynios dienos. Tam galėtų tikti sekmadienio vakaras. Darykite tai kartu su savo antrąja puse ir viską užfiksuokite raštu virtualiame kalendoriuje arba tikrame popieriaus lape. Svarbu, kad abu planuojantys asmenys (ar daugiau, jei įtraukiate ir kitus šeimos narius) šį planą matytų ar turėtų prie jo priėjimą. Įrašykite ir tokias veiklas, kaip laikas sau (jei planuojate tiesiog paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, pasivaikščioti miške ar kt.). Jei šios veiklos nepasižymėsite kalendoriuje, tikėtina, kad šį laiko tarpą užims kitos veiklos, atsiradusios savaitės eigoje.

Šis pratimas labai tinkamas, kai (a) norite pasidalinti šeimos ir buitinius darbus su antrąja puse lygiaverčiai  (nuspręsti, kas ir ką daro, už kokias su šeimos gyvenimu susijusias užduotis yra atsakinga(s)); (b) kai norite kurią nors iš gyvenimo sričių išvystyti arba sustiprinti. Pavyzdžiui, daugiau laiko praleisti su šeima, geriau miegoti, pasirūpinti fizine sveikata ir pan. Kai viskas sudėliota „ant popieriaus“ nebėra už ko pasislėpti.

Planuokite savo turimus išteklius. Pradėkite šiandien pat nuo refleksijos, kurie dalykai kelia didžiausius iššūkius, ir kaip juos galite įveikti su turimais resursais: planuodami ir organizuodami savo laiką ir užduotis, paprašydami pagalbos iš kitų žmonių, perskirstydami darbus tarp šeimos narių ir pan.

Tarkitės su šeima. Kalbėkitės atvirai su savo šeima apie jūsų asmeninius ir profesinius poreikius. Jei šiuo metu darbui teikiate prioritetą, jūsų šeima turi tai žinoti ir su jumis bendradarbiauti. Paaiškinkite savo vaikams, kodėl jums svarbu tai, ką darote, kodėl tai darote. Tikėtina, kad jei jie žinos, kodėl tai svarbu, bus atlaidesni dėl trumpesnio laiko kartu, mažės įtampų ir nesusipratimų.

Leiskite laiką kartu kokybiškai. Nesvarbu, ar turite 10 minučių, ar visą vakarą, jei jau leidžiate laiką kartu, pasistenkite, kad jis būtų kokybiškas, su visišku jūsų dėmesiu, skiriamu šeimai. Tuo metu netikrinkite el. laiškų, nenaršykite internete ir pan. Geriau trumpesnis laikas kartu, bet su visišku jūsų atsidavimu būti čia ir dabar, domėtis kitu žmogumi, skirti visą savo dėmesį tam, ką darote.

Laikykitės duotų pažadų. Jei pažadėjote kartu vakarieniauti – taip ir padarykite. Kartais susitarimus galima atšaukti, bet jei tai tampa pasikartojančiu veiksmu, šeima, o ypač vaikai, gali jumis nebetikėti ir nebepasitikėti, nebūti atlaidžiais ir supratingais.

Draugaukite su savo vaikais. Domėkitės savo vaikų pomėgiais, istorijomis, rūpesčiais ir iššūkiais bei kitais jiems svarbiais klausimais. Kas jų draugai, kokios jų svajonės ir troškimai, kas jiems patinka ir ko jie nemėgsta, kurie dalykai mokykloje sekasi, o kurie ne? Kalbėkitės ir leiskite laiką su savo vaikais – būkite jų visatos dalimi. Neleiskite, kad darbai ir kiti kasdienos rūpesčiai kliudytų jums nors trumpai, bet kasdien palaikyti gyvą ryšį su savo vaikais. Susikurkite savo ritualus ir tradicijas laikui kartu praleisti. Gal tai gali būti tik jūsų ir jūsų sūnaus / dukters žygis su palapinėmis? Kartą per mėnesį apsilankymas kino teatre? Nuėjimas į kavinę sekmadienį suvalgyti ledų? Skirkite savo laiko veikloms, kurios sustiprintų jūsų draugystę.

Įkurkite „šeimos studiją“. Kas vakarą darbo dienomis susitarkite dėl tylos ir susikaupimo laiko, kurį kiekvienas šeimos narys skirtų savo dienos darbams užbaigti: vaikai galėtų ruošti namų darbus ar prisėsti prie kitų mokyklos projektų, o tėvai prie darbinių užduočių ar kitos intelektualinės veiklos. Idealu, jei visi galite susėsti prie vieno stalo ar būti tame pačiame kambaryje. Nusistatykite konkretų laiką, kuriam pasibaigus visa šeima galėtų pereiti prie poilsio veiklų. Šio pratimo pagalba lavinsite visos šeimos įgūdžius planuoti laiką bei jį išnaudoti kryptingai ir efektyviai.

Efektyviai tvarkykite savo buitį. Dažnai daug laiko praleidžiame atlikdami įvairius buities darbus, kuriuos galėtume automatizuoti, pasidalinti, geriau organizuoti ir pan. Galbūt kartais vietoj gaminimo namie, galite vakarienę užsisakyti arba pavalgyti ne namie (taip „nušaunant kelis zuikius vienu šūviu“ – kokybiškas laikas kartu su šeima ir poilsis viename); vietoj važiavimo į parduotuvę – apsipirkti el. parduotuvėje; vietoj kasdienio tvarkymosi namie – skirti tam laiko savaitgalį, o gal galite bent kartą per metus pasamdyti pagalbą iš išorės (pavyzdžiui, sutvarkyti tas namų vietas, kurioms paprastai „neprieina rankos“, išvalyti langus, kilimus ir pan. Nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas skamba kaip prabangos dalykas, tai susiję su lygiaverčiu darbų pasidalijimu šeimoje bei kokioms išlaidoms šeimoje skiriate  pirmenybę); vietoj indų plovimo – įsigyti indaplovę (vėlgi, skamba kaip prabangos pirkinys? Pagalvokite, kiek laiko tam skiriate, ypač su mažais vaikais, ir realiai apskaičiuokite, kiek sutaupytumėte laiko, kurį galėtumėte skirti kitoms veikloms, kurios jus praturtina, o nenuvargina. Gal tai verta rezultato investicija?) ir pan. Atsisakykite dalykų, kurie eikvoja jūsų laiką, bet galite be jų puikiai apsieiti. Sutaupytą laiką skirkite dalykams, kuriuos tikrai mėgstate, arba ilgesniam poilsiui.

Valgykite kartu prie vieno stalo. Be televizoriaus ir telefonų. Stiprinkite savo ryšį ir žinias apie vienas kitą šeimoje, o ne socialiniuose tinkluose.

Kasdien skirkite laiko savo pomėgiams. Bent 15 minučių kasdien skirkite kažkam, ką laikote atpalaiduojančia veikla: skaitymui, meditacijai, vairavimui, pokalbiui su draugu, pagulėjimui karštoje vonioje, sporto pratimams. Tik tam, kad pasimėgautumėte savimi ir tuo ką darote be didelių įsipareigojimų ar jausmo, kad „tai reikia padaryti“. Paverskite šias 15 minučių savo kasdiene praktika, kuri skirta tik jums.

Aiškiai komunikuokite savo asmeninius poreikius darbe. Kadangi darbo aplinkoje, kaip ir visuomenėje, vyrauja požiūris, kad namais rūpinasi moterys, lygiaverčio darbų pasidalinimo namie siekiantys vyrai turi ypač stengtis keisti šias normas ir savo darbovietėje. Jei jums reikia išeiti anksčiau iš darbo dėl šeiminių priežasčių – neslėpkite to. Savo elgesiu galimai padrąsinsite ir kitus kolegas komunikuoti atvirai apie jų poreikius, susijusius su šeimos ir asmeniniu gyvenimu.

Daugiau praktinių patarimų ieškokite čia

NAUDINGOS NUORODOS

Workparent: The Complete Guide to Succeeding on the Job, Staying True to Yourself, and Raising Happy Kids (Daisy Dowling, 2021). Išsami knyga apie vaikų auginimo ir darbo derinimą, apimanti visus vaiko raidos etapus (taip pat ir nėštumą), auginimo metus bei karjeros laikotarpius. Labai praktinė ir plataus turinio knyga, apimanti tokias temas kaip tinkamas turimų resursų panaudojimas (pagalbos iš išorės, laiko, finansinių), darbo sąlygų ir priemonių prisitaikymas, bendravimas su vaiku apie darbą, vaiko poreikių patenkinimas dirbant, pasirūpinimas savo poreikiais (sveikata, mityba, energija, jausmais), vaikų auginimas be partnerio (-ės), vaikų auginimo dalinimasis su partneriu (-e) ir kt. Šeimos ir darbo derinimo tema viena geriausių ir išsamiausių knygų.

Total Leadership: Be a Better Leader, Have a Richer Life (Steward D. Friedman, 2014). Knygos autorius darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą pateikia kaip skirtingų sričių papildomumą, išskirdamas keturias svarbiausias: darbą, namus, save ir bendruomenę. Pateikia daug praktiškų patarimų, kaip jas visas derinti ir supinti į gyvenimą, kurį norite nugyventi.

The Work-Life Balance Myth (David J. Mcneff, 2021). Kiekvienas iš mūsų gyvenime turime skirtingus sluoksnius: šeimą, profesiją, asmeninį gyvenimą, intelektualinę veiklą, emocinę ir fizinę sveikatą, dvasinį pasaulį. Visi jie svarbūs, kalbant apie harmoniją gyvenime. Autorius pateikia pasiūlymus, kaip atrasti šią harmoniją, apžvelgdamas kiekvieną iš gyvenimo sluoksnių atskirai bei analizuodamas pavyzdžius iš savo klientų gyvenimų. Knygoje taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip atsižvelgti į savo asmeninius poreikius ir sumažinti stresą bei įveikti kylančius asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo iššūkius.

Win at Work and Suceed at Life: 5 Principles to Free Yourself from the Cult of Overwork (Michael Hyatt and Megan Hyatt Miller, 2021). Remiantis moksliniais organizacinių mokslų ir psichologijos tyrimais ir pasitelkę atvejų studijomis iš savo klientų gyvenimo, knygos autoriai pateikia 5 principus, kaip pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei išlaikyti sveiką protą. Knygoje pateikiama kaip išvengti perdegimo ir pervargimo profesinėje srityje, kaip permąstyti darbą ir produktyvumą, kaip sulėtinti ritmą ir susigrąžinti savo visavertį gyvenimą.

 

Šaltiniai:

The Work-Life Balance Myth. David J. Mcneff. 2021.

Win at Work and Suceed at Life: 5 Principles to Free Yourself from the Cult of Overwork. Michael Hyatt and Megan Hyatt Miller. 2021

Workparent. Thrive in Your Career While Raising Happy Children. Daisy Dowling. 2021.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt

[1] Daugiau apie ribas skaitykite: https://daugiaubalanso.lt/darbuotojui/kaip-nustatyti-aiskias-ribas-tarp-darbo-ir-asmeninio-gyvenimo/

[2] Time to Breathe. Dr. Bill Mitchell. Green Tree, 2020.