Formulė

Asmeninis laikas

„Kai gerbsi savo laiką, kiti darys tą patį“.
– Nancy B. Urbach

Ši balanso „koja“, visų pirma, yra apie tave. Tai, ką tu renkiesi daryti, nes tai patinka tau. Ne darbdaviui, ne antrąjai pusei, ne vaikams, ne draugams – tau. Yra posakis, kad „jeigu nesusiplanuosi savo gyvenimo, kažkas jį suplanuos už tave“. Tai čia yra tas laikas, kai tu turėtum susiplanuoti sau ir už save. Čia telpa ir sportas, ir hobiai, ir kelionės, ir knygų skaitymas, tad jeigu čia patenka dalykai, kuriuos mini prie fizinės formos ar intelektualinės veiklos, tai tuo geriau – tam tikra prasme tavo savaitėje atsiranda net daugiau valandų balansui nei 168 valandos. Jeigu nori atsidaryti medžio dirbtuves – puiku. Jeigu į veiklą nori ir pavyksta įtraukti vaikus – dvigubai puiku, nes asmeninio gyvenimo sluoksnis čia persidengia su šeimos. Lygiai taip persidengia bendros išvykos, pasivaikščiojimai gamtoje. Yra šeimų / porų, kuriose vienas atostogas planuoja vienas žmogus, o kitas – kitas. Tas, kuris planuoja, renkasi tai, kas jam patinka, nes, kaip dažnai būna, kompromisas dažnai yra sprendimas, kuris laimės neatneša nei vienai pusei.

Ar į asmeninio gyvenimo sluoksnį patenka ir televizoriaus žiūrėjimas, naršymas internete? Kaip ir su kiekviena sritimi, kuri turėtų padėti atrasti daugiau balanso, pagrindinis klausimas turėtų būti ar skirdamas laiko šiai sričiai po to jaučiuosi geriau, energingiau ar tik dar labiau išvargintas bei išsunktas?

Visus riboja įsipareigojimai. Asmeniniai, finansiniai… Bet svarbu nepamiršti, kad kiekvienas esame unikali asmenybė, kokios antros pasaulyje nėra ir niekas negali pasakyti, kiek ir kam turėtume skirti laiko. Jokie hobiai nebus mieli, jeigu galvosime už ką nusipirkti maisto, bet lygiai taip pat net maistas prabangiame restorane gali būti beskonis po sekinančios savaitės (ar net mėnesio) darbe. Kartais net nejaučiant tam poreikio ar neturint tam laiko, reikia žengti žingsnį atgal, atsiriboti nuo visų veiklų ir įsipareigojimų bei paklausti savęs ar tai, ką turi, ką darai, tave džiugina? Knygos „The Accidental Creative“ autorius Todd Henry kalbėdamas apie tai, kaip susiplanuoti dieną darbe, patarė ant popieriaus susirašyti visa, kas sukasi galvoje, nepriklausomai nuo to ar tai darbinis reikalas ar asmeninis, nes „jeigu tai yra tavo galvoje, tai yra tavo galvoje“. Tad, jeigu jums reikia valandos per savaitę, jog išsivalytumėt galvą nuo minčių ar jomis pasipildytumėte, imkit valandą. Jeigu reikia visos dienos – imkit dieną. Jeigu neskirsit valandos sau dabar, gali būti, kad ateityje tam reikės skirti mėnesius ar net metus. Kai žmonės pradeda medituoti, iš pradžių jiems ir penkių minučių per dieną gana, per daug.

Prancūzų filosofas Blaise Pascal yra pasakęs, kad visos žmonijos problemos kyla dėl žmogaus negebėjimo ramiai pabūti vienam savo kambaryje. Eksperimento metu, žmonės uždaryti vieni patalpoje, verčiau renkasi ant savęs išbandyti skausmingą elektro šoką, negu tiesiog ramiai pasėdėti dešimt minučių. Bet net jeigu nesugalvojate, kuo norėtumėt praturtinti savo asmeninį gyvenimą, tos dešimt minučių galėtų būti naudingai išnaudotos rašant dienoraštį (nesureikšminant „dienoraščio rašymo“, tai yra tiesiog susikaupusių minčių nukrovimas iš galvos ant popieriaus), bandant apsibrėžti kaip ir kuo per artimiausią mėnesį, metus ar penkmetį tu tapsi labiau Tu (būsi tas, kuris moka groti gitara, supranta ar kalba ispaniškai, moka stovėti ant galvos, nubėga pirmą maratoną ar pusmaratonį). Skirti sau laiko „nieko nedaryti“ atrodo egoistiška ir neracionalu, tačiau pervertę naujausias laimės studijas atrasite, kad būtent neskirti sau pakankamai laiko yra neracionalu.

Nuo ko pradėti?

Užsirašyk ant popieriaus, ką norėtum nuveikti, išmokti, pasiekti, patirti. Nesinešiok to galvoje, nes tai greitai paskęs tarp kitų dalykų, be to, likusią erdvę popieriaus lape galėsi (turėtum) išnaudoti, ką, kaip ir kada darysi, kad pasiektum savo tikslų. Norėtum daugiau laiko skirti mitybai, sportui, hobiams, miegui – kam?

Rezervuok laiką sau kalendoriuje, lyg tai būtų vienas iš svarbių savaitės susitikimų (sau su savimi). 
Jeigu nerezervuosi tu, rezervuos kažkas kitas. Kas čia svarbiausias?

Išdrįsk skirti laiko sau. Disney/Pixar filmuko „Aukštyn“ („Up“) herojus Karlas leidžiasi į solo kelionę po to, kai „pavėluoja“ į kelionę drauge. Ir kokia tai kelionė! Ir vis tik, kiek dalykų mes neišdrįstame padaryti… į filmą nenueinam, nes į „tokius“ niekas kartu nenori, gero parduotuvėje aptikto vyno neišgeriam, nes „vieni geria tik alkoholikai“ ir į svajonių šalį nenukeliaujam, nes mūsų kompanijai „tai paskutinė šalis žemėje į kurią jie keliautų“. Velniop šitas socialines normas – išdrįskite bei išmokite mėgautis savo kompanija ir jums niekada neteks nuobodžiauti!

Išmok pasakyti „ne“.
Iš pradžių mažiau maloniems dalykams, o tada ir tiems, kurie svarbūs kitiems, nes viskam laiko vis tiek neužteks. Peržengus pirmą „ne“ barjerą, išmok pasakyti „ne“ mieliems dalykams. Čia gali patekti ir pagalba draugams, savanoriavimas ir šimtai hobių, kurie gali reikšti ir nuolatinį atradimo džiaugsmą ir tai, kad iš tiesų nežinai, ko nori. Išmokti groti gitara ar pianinu bei mokėti subrazdinti tris akordus gitara yra ne tas pats.

Informuok apie savo poreikius aplinkinius. Nuo žmogaus skiriančio laiko savo tobulėjimui iki keistuolio, ar egoisto – vienas žingsnis. Niekas neturėtų jaustis kaltas dėl to, kad skiria laiko sau, nori pabūti su savimi, nes galiausiai, tai… laikas su fainiausiu žmogumi pasaulyje. Bet kažkam taip gali ir neatrodyti. Į porą sukritę  ekstravertas su intravertu anksčiau ar vėliau turėtų suprasti, kad kaip vienam jų reikia socialinių kontaktų, veiksmo, jog energizuotųsi, tai kitam persikrovimui kaip tik reikia nuo viso to atitrūkti. Lygiai, kaip tu neprivalai jaustis blogai dėl to, kad skiri laiko sau, kitas žmogus neprivalo tavęs suprasti – užtektų (ir tai privalu), kad jis tave priimtų tokiu, koks esi, su visais tavo keistumais ir fainumais. Aiškiai išsakyk savo poreikius ir aptark juos. Pasakyk apie savo poreikius tiek artrąjai pusei, vaikams, tiek kolegoms ar darbdaviui. Susitarkit: „Dabar man reikia… <…> kad paskui galėčiau… <…>“. Visi mes žmonės ir visas mūsų gyvenimas yra mainai „a“ už „b“ ir „c“ už „d“.

Nusipirk laiko.
Melas, kad laiko negalima nusipirkti. Žmonės žino valandinį ir jau tikrai mėnesinį savo darbo įkainį, tačiau tai, ką jie daro po darbo, mistiškai tampa nemokama darbo jėga. Skalbimas, siurbimas, vaikų priežiūra – viską galima įvertinti. Visą savaitgalį tvarkytis namus ar pabūti gamtoje, pasportuoti (pasamdžius namų tvarkytoją)? Vykti į kelionę su trim persėdimais, bet pigiau ar imti tiesioginį skrydį brangiau? Gamintis maistą pačiam ar užsisakyti? Atsakymai priklauso nuo to, kiek vertinate savo laiką. Kitas priėjimas prie laiko pirkimo būtų atsakyti sau, kiek pats norėtum pinigų, jeigu kas paprašytų sutvarkyti jų namus ar pagaminti valgyti? Ar tai daugiau, ar mažiau nei uždirbtumėte dirbdami savo darbą, suteiktų daugiau ar mažiau malonumo? Juk, galiausiai, pinigai mums ir reikalingi tam, kad galėtume už juos patenkinti savo poreikius ir nuveikti kažką malonaus. Tad, jeigu maisto gaminimas jums teikia malonumą, kam už tai mokėti pinigus kitiems? Ir, jeigu, kaip prakeiksmą įvardinate kasmetinius padangų keitimus, parkavimo problemas ir idiotus keliuose, gal geriau paskaitykit kokį žurnalą važiuodami viešuoju transportu ar taksi?

„Prašome netrukdyti“ filosofiją perkelk iš viešbučio kambario į savo telefoną, kompiuterį – gyvenimą.
Nors trumpam uždarykit savo FOMO („fear of missing out“ angl. arba „baimė kažką praleisti“) kitame kambaryje ir pasinerk į sau mielas veiklas visu protu bei širdimi negalvodamas, ką apie tai galvoja kiti. Kaip kažkas sakė „gyvenkite savo gyvenimą, nes kitų gyvenimai jau užimti“.

Kasdien pasidaryk „valandą be interneto“ ar daugiau.
Arba dieną be interneto. Atitrūk, atsijunk – ne tai, kad internetas yra blogis, bet jame visada yra pavojus paskęsti nesibaigiančiame naujienų ir pranešimų sraute.

Mažink žinių vartojimą.
Tai laiką ėdantis užsiėmimas, kuris turi labai mažai kalorijų smegenims. Šiandienos naujienos „neabejotinai“ bus labai svarbios, bet ar galėtum prisminti nors vieną „neabejotinai“ svarbią naujieną iš vakar dienos žinių, užvakar, praeitos savaitės? Skirk tam apibrėžtą, normuotą laiką. Ryte (jeigu seki naujienas iš Azijos), per pietus, arba vakare. Pabandyk savaitę detoksikuotis ir nieko nežiūrėti ir paklausk savęs, ką per tą laiką praradai bei įvertink, kaip dėl to jautiesi? Sutaupytą laiką skirk sau.

Pradėk anksti.
Kartais ir kai kam tai neįmanoma, bet gali būti verta pabandyti. Laikas iki 8, kai prasideda darbinių laiškų bei lūkesčių lavina yra ramybė bei galimybės. Kai kam tai yra laikas iki atsikelia vaikai, tačiau vis tiek, tai yra laikas, kai niekas iš tavęs nieko dar nesitiki ir tu gali daryti, ką tik nori – sportuoti, rašyti, skaityti.

Nustok siekti tobulumo. Visų pirma, nustok pirkti vieną knygą po kitos apie asmenybės tobulėjimą, produktyvumą ir pan. Skaitymas apie tai, kaip gali tobulėti, pats savaime gyvenimo nepakeis. Žmonės neišlipantys iš savipagalbos knygų dažnai gali nesustodami dalinti patarimus, bet žiūrint į juos neatrodo, kad jie patys jais vadovaujasi – o kada, juk reikia skaityti apie asmenybės tobulėjimą!!! Taip besielgiantys žmonės supranta, kad kažką gyvenime reikia daryti, bet dar nedrįsta pradėti. Išsirink vieną tau artimą patarimų rinkinį, patarimų knygą ir pagyvenk su juo mėnesį, tris, pusmetį, metus. Jeigu „nelips“, greitai tai suprasi, bet duok šansą. Tuo pačiu, nuleisk kartelę savo kasieninėje veikloje. Nei neatsakyti laiškai, nei dulkės, nei neplauti indai niekur nepabėgs – jie tavęs lauks ir ryte, po to, kai tu prieš miegą leisi sau paskaityti knygą.

NAUDINGOS NUORODOS

Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija (Mihaly Csikszentmihalyi, 2021)
„Garsieji Psichologo Mihaly Csikszentmihalyi „optimalios patirties“ tyrimai atskleidė, kad didžiausią pasitenkinimą savo veikla mes pasiekiame būdami srauto (angl. „flow“) sąmonės būsenoje. Būdami sraute, žmonės paprastai patiria malonumą, kūrybiškumą ir visišką įsitraukimą į savo veiklą. Knygoje „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ Mihaly Csikszentmihalyi pristato, kaip pasiekti ir kontroliuoti šią būseną bei kaip, suvaldę informaciją, kuri patenka į mūsų sąmonę, galime atskleisti savo potencialą, atrasti tikrąją laimę ir pagerinti gyvenimo kokybę.“

Atrask savo stichiją: pažink save ir atrask savo pašaukimą (Ken Robinson, Lou Aronica, 2018)
„Daugelio mūsų galvose knibždėte knibžda klausimų, susijusių su savo tikrojo kelio paieškomis. Jei turite neįgyvendintų svajonių, jus kankina savęs pažinimo klausimai ar nesijaučiate laimingi, ši jūsų rankose esanti knyga padės žengti pirmuosius žingsnius geresnio gyvenimo link. Knygos autorius Kenas Robinsonas kviečia į savo gebėjimus pažvelgti naujomis akimis. Ši knyga – tai praktinis vadovas, kuriame gausu pratimų, padėsiančių pažinti save, suprasti ir įvertinti savo polinkius.“

Savo stichijoje: atraskite savo įgimtus gabumus ir polinkius – atraskite savo stichiją (Ken Robinson, 2019)
Stichija – tai veikla, leidžianti pasireikšti įgimtiems gebėjimams ir aistringiems pomėgiams. Atradęs savo stichiją, žmogus patiria gilų tapatybės jausmą, mato gyvenimo prasmę ir jaučiasi laimingas. Kenas Robinsonas su subtiliu humoru mėgina aiškintis, kokiomis sąlygomis mūsų gebėjimai klesti, o kokiomis nyksta. Jis tvirtina, kad amžius ir profesija nėra kliūtis ieškoti savo stichijos, ir tą įrodo įvairių žmonių – Paulo McCartney’io, Matto Groeningo, Richardo Bransono, Ariannos Huffington, Barto Connerio ir kitų – istorijomis.

Time Smart: How to Reclaim Your Time and Live a Happier Life (Ashley Whillans, 2020)
Keturi iš penkių suaugusiųjų teigia jaučiantys, kad turi per daug veiklų, tačiau neturi joms pakankamai laiko. Šie, laiku neturtingi žmonės kasdien patiria mažiau džiaugsmo. Jie mažiau juokiasi. Jie yra mažiau sveiki, mažiau produktyvūs ir labiau linkę išsiskirti. Vieno tyrimo metu atskleista, kad su laiku susijęs stresas turėjo stipresnį neigiamą poveikį laimei nei nedarbas. Kaip ištrūkti iš šių laiko spąstų, kurie verčia taip jaustis ir neleidžia mėgautis gyvenimu? Whillans siūlomi metodai atlaisvins sekundes, minutes ir valandas, kurios ilgainiui taps savaitėmis ir mėnesiais, kurias galėsite investuoti į pozityvius, malonius, sveikus užsiėmimus?

Kasdien geresnis: įpročių valdymo menas (Gretchen Rubin, 2016)
„Autorė išduoda reikšmingą produktyvios kasdienybės aksiomą: kiekvienas kruopščiai išugdytas įprotis – mūsų gyvenimo architektūrinis projektas – suteiks mums galimybę patiems sėkmingai keistis ir norima linkme pasukti savo karjerą ar asmeninę istoriją. Gali tekti paplušėti, kol įprotį įtvirtinsime, tačiau vėliau jis padės veikti negalvojant, sutaupyti jėgų, kurias galėsime nukreipti laimingesnio, prasmingesnio gyvenimo kūrimui. Tad jei įpročiai yra kelias į pokyčius, turime žinoti, kaip juos keisti. Gilindamasi į įpročių pokyčių temą, autorė ir pati tampa bandomuoju triušiu, išmėgina teorijas su šeima, draugais ir atsako į primygtinius skaitytojų klausimus, kuriuos kiti rašytojai ir tyrėjai yra linkę palikti užribyje.“

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt