Formulė

Asmeninis laikas

„Kai gerbsi savo laiką, kiti darys tą patį“,

– Nancy B. Urbach, autorė

Ši balanso „koja“, visų pirma, yra apie Tave. Juk tai, ką renkiesi daryti, patinka Tau. Ne darbdaviui, ne antrajai pusei, ne vaikams, ne draugams, o Tau. Yra posakis – „jeigu nesusiplanuosi savo gyvenimo, kas nors kitas jį suplanuos už Tave“. Čia yra tas laikas, kai turėtum susiplanuoti sau ir už save. Čia telpa ir sportas, ir hobiai, ir kelionės, ir knygų skaitymas, tad, jeigu čia patenka dalykai, kuriuos mini prie fizinės formos ar intelektualinės veiklos, tuo geriau – tam tikra prasme Tavo savaitėje atsiranda net daugiau valandų balansui palaikyti nei 168 valandos. Jeigu nori atidaryti medžio dirbtuves – puiku. Jeigu į veiklą nori ir pavyksta įtraukti vaikus – dvigubai puiku, nes asmeninio gyvenimo sluoksnis čia persidengia su šeimos. Lygiai taip persidengia bendros išvykos, pasivaikščiojimai gamtoje. Yra šeimų / porų, kuriose vienas atostogas planuoja vienas žmogus, o kitas – kitas. Tas, kuris planuoja, renkasi tai, kas jam (jai) patinka, nes, kaip dažnai būna, kompromisas yra sprendimas, kuris laimės nesuteikia nė vienai pusei.

Ar į asmeninio laiko sluoksnį patenka ir televizoriaus žiūrėjimas, naršymas internete? Kaip ir dėl kiekvienos srities, kuri turėtų padėti atrasti daugiau balanso, pagrindinis klausimas turėtų būti – ar skirdama (-as) laiko šiai sričiai vėliau jaučiuosi geriau, energingiau, ar tik dar labiau išvarginta (-as) ir išsunkta (-as)?

Kiekvieną riboja įsipareigojimai. Asmeniniai, finansiniai… Bet svarbu nepamiršti, kad kiekviena (-as) esame unikali asmenybė, tokios antros pasaulyje nėra. Ir niekas negali pasakyti, kiek ir kam turėtume skirti laiko. Jokie hobiai nebus mieli, jeigu galvosime, už ką nusipirkti maisto, bet lygiai taip pat net maistas prabangiame restorane gali būti beskonis po sekinančios savaitės (ar net mėnesio) darbe. Kartais net nejaučiant tam poreikio ar neturint tam laiko reikia žengti žingsnį atgal, atsiriboti nuo visų veiklų ir įsipareigojimų bei paklausti savęs, ar tai, ką turi, ką darai, džiugina? Knygos „The Accidental Creative“ autorius Toddas Henry, kalbėdamas apie tai, kaip susiplanuoti dieną darbe, patarė ant popieriaus susirašyti visa, kas sukasi galvoje, nepriklausomai nuo to, ar tai darbinis reikalas, ar asmeninis, nes „jeigu tai yra tavo galvoje, tai yra tavo galvoje“. Jeigu jums reikia valandos per savaitę, kad išsivalytumėte iš galvos mintis ar jomis pasipildytumėte, imkite valandą. Jeigu reikia visos dienos – imkite dieną. Jeigu neskirsite valandos sau dabar, gali būti, kad ateityje tam reikės skirti mėnesius ar net metus. Žmonėms, pradėjusiems medituoti, iš pradžių ir penkių minučių per dieną pakanka.

Prancūzų filosofas Blaise’as Pascalis yra pasakęs, kad visos žmonijos problemos kyla dėl žmogaus negebėjimo ramiai pabūti vienam savo kambaryje. Eksperimento metu žmonės, uždaryti vieni patalpoje, verčiau renkasi išbandyti skausmingą elektrošoką, negu tiesiog ramiai pasėdėti dešimt minučių. Bet net jeigu nesugalvojate, kuo norėtumėte praturtinti asmeninį gyvenimą, tos dešimt minučių galėtų būti naudingai išnaudotos rašant dienoraštį (nesureikšminant „dienoraščio rašymo“, tai yra tiesiog susikaupusių minčių nukrovimas iš galvos ant popieriaus), bandant apsibrėžti, kaip ir kuo per artimiausią mėnesį, metus ar penkmetį Tu tapsi labiau Tu (būsi tas, kuris moka groti gitara, supranta ar kalba ispaniškai, moka stovėti ant galvos, nubėga pirmą maratoną ar pusmaratonį). Skirti sau laiko „nieko nedaryti“ atrodo egoistiška ir neracionalu, tačiau pervertę naujausias laimės studijas atrasite, kad būtent neskirti sau pakankamai laiko yra neracionalu.

Nuo ko pradėti?

Užsirašyk ant popieriaus, ką norėtum nuveikti, išmokti, pasiekti, patirti. Nesinešiok to galvoje, nes tai greitai paskęs tarp kitų dalykų, be to, likusią erdvę popieriaus lape galėsi (turėtum) išnaudoti, ką, kaip ir kada darysi, kad pasiektum savo tikslų. Norėtum daugiau laiko skirti mitybai, sportui, hobiams, miegui – kam?
Rezervuok laiką sau kalendoriuje, lyg tai būtų vienas iš svarbių savaitės susitikimų (sau su savimi). Jeigu nerezervuosi Tu, rezervuos kas nors kitas. Kas čia svarbiausias?

Išdrįsk skirti laiko sau. „Disney“ / „Pixar“ filmuko „Aukštyn“ („Up“) herojus Karlas leidžiasi į solo kelionę po to, kai „pavėluoja“ į kelionę drauge. Ir kokia tai kelionė! Ir vis dėlto, kiek dalykų mes neišdrįstame padaryti… nenueiname į filmą, nes į „tokius“ niekas kartu nenori eiti, neišgeriame gero parduotuvėje aptikto vyno, nes „vieni geria tik alkoholikai“, ir nenukeliaujame į svajonių šalį, nes mūsų kompanijai „tai paskutinė šalis žemėje, į kurią jie keliautų“. Velniop šitas socialines normas – išdrįskite ir išmokite mėgautis savo kompanija ir jums niekada neteks nuobodžiauti!

Išmok pasakyti „ne“. Iš pradžių mažiau maloniems dalykams, o tada ir tiems, kurie svarbūs kitiems, nes viskam laiko vis tiek neužteks. Peržengęs (-usi) pirmą „ne“ barjerą, išmok pasakyti „ne“ mieliems dalykams. Tai gali būti ir pagalba draugams, savanoriavimas, ir šimtai hobių, kurie gali reikšti ir nuolatinį atradimo džiaugsmą, ir tai, kad iš tiesų nežinai, ko nori. Išmokti groti gitara ar pianinu bei mokėti subrazdinti tris akordus gitara yra ne tas pats.

Informuok apie savo poreikius aplinkinius. Nuo žmogaus, skiriančio laiko savo tobulėjimui, iki keistuolio ar egoisto – vienas žingsnis. Niekas neturėtų jaustis kaltas (-a) dėl to, kad skiria laiko sau, nori pabūti su savimi, nes galiausiai – tai… laikas su šauniausiu žmogumi pasaulyje. Bet kažkam taip gali ir neatrodyti. Į porą sukritę ekstravertas (-ė) su intravertu (-e) anksčiau ar vėliau turėtų suprasti, kad vienam (-ai) jų reikia socialinių kontaktų, veiksmo, jog energizuotųsi, o kitam (-ai) persikrovimui kaip tik reikia nuo viso to atitrūkti. Lygiai kaip Tu neprivalai jaustis blogai dėl to, kad skiri laiko sau, kitas žmogus neprivalo Tavęs suprasti – užtektų (ir tai privalu), kad jis (ji) Tave priimtų tokį (-ią), koks (-ia) esi. Aiškiai išsakyk savo poreikius ir aptark juos. Pasakyk apie savo poreikius tiek antrajai pusei, vaikams, tiek kolegoms ar darbdaviui. Susitarkite: „Dabar man reikia… <…> kad paskui galėčiau… <…>.“ Visi mes žmonės ir visas mūsų gyvenimas yra mainai „a“ už „b“ ir „c“ už „d“.

Nusipirk laiko. Melas, kad laiko negalima nusipirkti. Žmonės žino valandinį ir jau tikrai mėnesinį savo darbo įkainį, tačiau tai, ką jie daro po darbo, mistiškai tampa nemokama darbo jėga. Skalbimas, siurbimas, vaikų priežiūra – viską galima įvertinti. Visą savaitgalį tvarkytis namus ar pabūti gamtoje, pasportuoti (pasamdžius namų tvarkytoją)? Vykti į kelionę su trimis persėdimais, bet pigiau, ar imti tiesioginį skrydį brangiau? Gamintis maistą pačiam (-iai) ar užsisakyti? Atsakymai priklauso nuo to, kiek vertinate savo laiką. Kitas priėjimas prie laiko pirkimo būtų atsakyti sau, kiek pats (-i) norėtum pinigų, jeigu kas paprašytų sutvarkyti jų namus ar pagaminti valgyti? Ar tai daugiau, ar mažiau, nei uždirbtumėte dirbdami savo darbą, suteiktų daugiau ar mažiau malonumo? Juk, galiausiai, pinigai mums ir reikalingi tam, kad galėtume už juos patenkinti savo poreikius ir nuveikti ką nors malonaus. Tad, jeigu maisto gaminimas jums teikia malonumą, kam už tai mokėti pinigus kitiems? Ir, jeigu kaip prakeiksmą įvardijate kasmetį padangų keitimą, automobilio statymo problemas ir „nemokančius vairuoti“ keliuose, gal geriau paskaitykite kokį žurnalą važiuodami viešuoju transportu ar taksi?

„Prašome netrukdyti“ filosofiją perkelk iš viešbučio kambario į savo telefoną, kompiuterį – gyvenimą. Nors trumpam uždarykite savo FOMO (angl. fear of missing out arba „baimė ką nors praleisti“) kitame kambaryje ir pasinerkite į sau mielas veiklas visu protu bei širdimi negalvodami, ką apie tai galvoja kiti. Kaip kažkas sakė: „Gyvenkite savo gyvenimą, nes kitų gyvenimai jau užimti.“

Kasdien pasidaryk „valandą be interneto“ ar daugiau. Arba dieną be interneto. Atitrūk, atsijunk. Ne internetas yra blogis, o jame visada yra pavojus paskęsti nesibaigiančiame naujienų ir pranešimų sraute.

Mažink žinių vartojimą. Tai laiką ėdantis užsiėmimas, kuris turi labai mažai kalorijų smegenims. Šiandienos naujienos „neabejotinai“ bus labai svarbios, bet ar galėtum prisiminti nors vieną „neabejotinai“ svarbią naujieną iš vakar dienos žinių, užvakar, praeitos savaitės? Skirk tam apibrėžtą, normuotą laiką. Ryte (jeigu stebi naujienas iš Azijos), per pietus arba vakare. Pabandyk savaitę detoksikuotis ir nieko nežiūrėti ir paklausk savęs, ką per tą laiką praradai, bei įvertink, kaip dėl to jautiesi. Sutaupytą laiką skirk sau.

Pradėk anksti. Kartais ir kai kam tai neįmanoma, bet gali būti verta pabandyti. Laikas iki 8 valandos ryto, kai prasideda darbinių laiškų ir lūkesčių lavina, yra ramybė ir galimybės. Kai kam tai yra laikas, iki atsikelia vaikai, tačiau vis tiek tai yra laikas, kai niekas iš Tavęs nieko dar nesitiki ir gali daryti tai, ką nori, – sportuoti, rašyti, skaityti.

Nustok siekti tobulumo. Visų pirma, nustok pirkti vieną knygą po kitos apie asmenybės tobulėjimą, produktyvumą ir pan. Skaitymas apie tai, kaip gali tobulėti, pats savaime gyvenimo nepakeis. Žmonės, neišlipantys iš savigalbos knygų, dažnai gali nesustodami dalyti patarimus, bet žiūrint į juos neatrodo, kad jie patys jais vadovaujasi – o kada, juk reikia skaityti apie asmenybės tobulėjimą!!! Taip besielgiantys žmonės supranta, kad kažką gyvenime reikia daryti, bet dar nedrįsta pradėti. Išsirink vieną sau artimą patarimų rinkinį, patarimų knygą ir pagyvenk su juo mėnesį, tris, pusmetį, metus. Jeigu „nelips“, greitai tai suprasi, bet duok galimybę. Kartu nuleisk kartelę savo kasdienėje veikloje. Nei neatsakyti laiškai, nei dulkės, nei neplauti indai niekur nepabėgs – jie Tavęs lauks ir ryte, po to, kai prieš miegą leisi sau paskaityti knygą.

NAUDINGOS NUORODOS

„Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ (Mihaly Csikszentmihalyi, 2021). „Garsieji psichologo Mihaly Csikszentmihalyi „optimalios patirties“ tyrimai atskleidė, kad daugiausia pasitenkinimo savo veikla mes pasiekiame būdami srauto (angl. flow) sąmonės būsenos. Būdami sraute, žmonės paprastai patiria malonumą, kūrybiškumą ir visišką įsitraukimą į savo veiklą. Knygoje „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ M. Csikszentmihalyi pristato, kaip pasiekti ir kontroliuoti šią būseną ir kaip, suvaldę informaciją, kuri patenka į mūsų sąmonę, galime atskleisti savo potencialą, atrasti tikrąją laimę ir pagerinti gyvenimo kokybę.“

„Atrask savo stichiją: pažink save ir atrask savo pašaukimą“ (Ken Robinson, Lou Aronica, 2018). „Daugelio mūsų galvoje knibždėte knibžda klausimų, susijusių su savo tikrojo kelio paieškomis. Jei turite neįgyvendintų svajonių, kankina savęs pažinimo klausimai ar nesijaučiate laimingi, ši jūsų rankose esanti knyga padės žengti pirmuosius žingsnius geresnio gyvenimo link. Knygos autorius Kenas Robinsonas kviečia į savo gebėjimus pažvelgti naujomis akimis. Ši knyga – tai praktinis vadovas, kuriame gausu pratimų, padėsiančių pažinti save, suprasti ir įvertinti savo polinkius.“

„Savo stichijoje: atraskite savo įgimtus gabumus ir polinkius – atraskite savo stichiją“ (Ken Robinson, 2019). „Stichija – tai veikla, leidžianti pasireikšti įgimtiems gebėjimams ir aistringiems pomėgiams. Atradęs savo stichiją, žmogus patiria stiprų tapatybės jausmą, mato gyvenimo prasmę ir jaučiasi laimingas. Kenas Robinsonas su subtiliu humoru mėgina aiškintis, kokiomis sąlygomis mūsų gebėjimai klesti, o kokiomis nyksta. Jis tvirtina, kad amžius ir profesija nėra kliūtis ieškoti savo stichijos, ir tai įrodo įvairių žmonių – Paulo McCartney, Matto Groeningo, Richardo Bransono, Ariannos Huffington, Barto Connerio ir kitų – istorijomis.“

„Time Smart: How to Reclaim Your Time and Live a Happier Life“ (Ashley Whillans, 2020). Keturi iš penkių suaugusiųjų teigia jaučiantys, kad turi per daug veiklų, tačiau neturi joms pakankamai laiko. Šie, laiko neturintys žmonės kasdien patiria mažiau džiaugsmo. Jie mažiau juokiasi. Jie yra mažiau sveiki, mažiau produktyvūs ir labiau linkę išsiskirti. Vieno tyrimo metu atskleista, kad su laiku susijęs stresas turėjo stipresnį neigiamą poveikį laimei nei nedarbas. Kaip ištrūkti iš šių laiko spąstų, verčiančių taip jaustis ir neleidžiančių mėgautis gyvenimu? A. Whillans siūlomi metodai atlaisvins sekundes, minutes ir valandas, ilgainiui tapsiančias savaitėmis ir mėnesiais, kurias galėsite investuoti į pozityvius, malonius, sveikus užsiėmimus.

Stop Reading The News: A Manifesto for a Happier, Calmer and Wiser Life (Rolf Dobelli, 2019). Norint atrasti laiko tam, kas svarbu, paprasčiausias būdas yra atimti jį iš tų veiklų, kurios yra nesvarbios ir žinios, pasak Rolf Dobelli, yra būtent tai – kaip cukrus kūnui, taip žinios protui: kelia apetitą, lengvai virškinama ir itin žalinga. Žinios yra beveik išimtinai tuščios intelektualinės kolorijos, kurios neduoda absoliučiai jokios naudos. Ar pamenat nors vieną reportažą iš vakar dienos žinių laidos? O iš praeitos savaitės? Praėjusio mėnesio? O ką svarbaus, kas pakeitė jūsų gyvenimą, per žinias sužinojote praėjusiais metais? Atsiimkite visą laiką, kurį padovanojate naujienų fabrikams ir per metus jūs galite atrasti 15-30 dienų tam, kas svarbu, atsiėmę jas iš srities, kuri ne tik neatneša jokios naudos, bet ir yra elementariai kenksminga jūsų sveikatai. Trumpas intro į knygos turinį yra straipsnis leidinyje „The Guardian“: News is bad for you – and giving up reading it will make you happier.

„Kasdien geresnis: įpročių valdymo menas“ (Gretchen Rubin, 2016). „Kiekvienas kruopščiai išugdytas įprotis – mūsų gyvenimo architektūrinis projektas – suteiks galimybę patiems sėkmingai keistis ir norima linkme pasukti savo karjerą ar asmeninę istoriją. Gali tekti paplušėti, kol įtvirtinsime įprotį, tačiau vėliau jis padės veikti negalvojant, sutaupyti jėgų, kurias galėsime nukreipti į laimingesnio, prasmingesnio gyvenimo kūrimą.“ Aukščiau minėta knyga „Atominiai įpročiai“ rekomenduojama keičiantiesiems įpročius, o G. Rubin norisi rekomenduoti tiems, kurie skaito patarimus, dalijamus žiniasklaidoje, žurnaluose ir vos perskaitę ar pabandę pritaikyti juos savo gyvenime, atranda, kad tai neveikia. Autorė išskiria keturis asmenybių tipus, kurių kiekvienai reikia kardinaliai skirtingo priėjimo, kad pokyčiai virstų įpročiais.

https://www.ted.com/, kurių šūkis „Ideas worth spreading“ (liet. idėjos, kurias verta skleisti) nuolat savo biblioteką pildo įdomiais pašnekovais ir temomis.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt