Kiek laiko skiriate kokybiškam laiko leidimui su šeima (tėvais, antrąja puse, vaikais, seneliais, broliais, seserimis, kt.)? Pavyzdžiui, kartu pietaujate, bendraujate, dirbate bendrus darbus, užsiimate bendrais pomėgiais ir pan. Įvertinkite, kiek kokybiško laiko skiriate šioms veikloms, t. y. užsiimate tik tuo ir niekuo kitu (pavyzdžiui, laikas prie bendro stalo su šeima, kai kiekvienas yra įnikęs į savo telefoną, nelaikomas kokybišku laiku).
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>).

Kiek laiko norėtumėte skirti savo šeimai, kad negraužtų kaltės jausmas, jog jiems skiriate nepakankamai laiko (vadovaukitės asmeniniu pojūčiu, o ne visuomenės primetamais reikalavimais ar normomis)? Kiek laiko, jūsų manymu, reikia, kad neatitoltumėte vienas nuo kito, būtumėte artimesni ir laimingesni, išlaikytumėte stiprius ryšius, pasitikėjimą ir bendrystę? Ar laikas, kurio reikia jums, kad jaustumėte santykių ar šeimyninę pilnatvę, atitinka laiką, kurio reikia jūsų artimiesiems iš jūsų?

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –> ).

Kiek laiko dirbate? Skaičiuodami faktinį laiką, kurį praleidžiate dirbdami, sudėkite viską: parsivežtus darbus namo, el. laiškų skaitymą / rašymą vakarais, skambučius darbiniais klausimais po darbo valandų ir savaitgaliais, darbinės literatūros skaitymą laisvalaikiu, pokalbius apie darbą (su kolegomis, su draugais klausiant patarimų), laiką į darbą ir iš jo (nebent tuo laiku veikiate ką nors, ką būtų galima priskirti kitai gyvenimo sričiai, pavyzdžiui, klausotės audioknygos (intelektinė veikla), kalbatės su vaikais, skambinate draugei / kitam šeimos nariui (skiriate laiko artimiems žmonėms), važiuojate dviračiu (užsiimate fizine veikla) ir pan.). Į šį laiką taip pat turėtų būti įskaičiuoti papildomi kursai (jei tai yra jūsų darbinių kompetencijų ugdymas arba kvalifikacijos kėlimas), studijos, dalyvavimas konferencijose, informacijos apie darbo keitimą paieškos ir pan.

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –> ).

Paklauskite savęs, kiek laiko iš tikrųjų norėtumėte praleisti užsiimdami profesine veikla? Ar šis laikas telpa į jūsų oficialiai nustatytas darbo valandas? Ar dirbdami viršvalandžius nejaučiate kaltės jausmo dėl to, kad šį laiką norėtumėte / galėtumėte skirti šeimai, pomėgiams, socialiniam gyvenimui, kitoms gyvenimo sritims?

Ką turėtumėte padaryti, kad būtų įmanoma priartėti prie jūsų įsivaizduojamo idealaus laiko darbinei veiklai? Ar užtenka save disciplinuoti (pavyzdžiui, išjungiant kompiuterį, uždarant ofiso duris, nesivežant darbų namo net ir galvoje), ar turite priimti konkrečius sprendimus dėl pokyčių ir dėl jų susitarti su kolegomis / vadove (-u)?

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –> ).

Kiek laiko šią savaitę skyrėte sportui, aktyviam judėjimui ar laisvalaikiui? Kiek laiko praleidote judėdami gryname ore (atstumai nuo stotelės iki namų ar automobilio ir prekybos centro nesiskaito)? Kiek laiko skyrėte pasidomėti tuo, ką valgote ir ką perkate (maisto produktus)? Kiek laiko skiriate, kad pasigamintumėte ar užsiaugintumėte MAISTĄ? Kaip dažnai pasirūpinate savo sveikata: skiriate laiko masažui, atsipalaidavimo pratimams, aprūpinate organizmą trūkstamomis medžiagomis (papildais)? Kiek laiko skiriate domėtis sveikatos temomis ir savo sveikata konkrečiai (stebite savo kūno svorį, žinote savo KMI)?

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiek, jūsų nuomone, reikėtų skirti laiko savo sveikatai ir fizinei formai palaikyti? Ar turite idealą (kūno formos, kiek norėtumėte gyventi, atrodyti, būti lankstus (-i) ar greita (-as)), kurio norėtumėte pasiekti, ir įsivaizduojate, kiek tam pasiekti reikėtų skirti laiko? Kiek laiko skiria žmonės, į kuriuos norėtumėte lygiuotis? Kiek ši sritis jums atrodo svarbesnė už kitas ilguoju laikotarpiu ir kiek realu rasti jai laiko kitose srityse? Ar galėtumėte sveikatai ir fizinei formai laiko rasti neatimdami jo iš kitų gyvenimo sričių, bet derindami su kitomis, pavyzdžiui, sportuodami su šeima. Kiek laiko sveika skirti tam, kad būtum sveika (-as)? Kiek verta investuoti pasidomėti, ką valgai ir kaip tai jus veikia? Kaip dažnai reikėtų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą šiandien, kad nereikėtų gailėtis ateityje?

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Tikėtina, kad jūsų ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas darbo dienomis ir savaitgaliais skiriasi, kaip ir skiriasi miego trukmė. Ir vis dėlto, kiek? Sudėkite tiek darbo savaitės, tiek savaitgalio laiką. Skaičiuokite laiką, kurį skyrėte miegui, o ne kiek realiai pavyko išmiegoti – galima pagerinti miego kokybę, bet ne dėl trukmės. Ir nors poguliukai turi pakankamai privalumų, kad juos paminėtume atskirai, čia vis dėlto juos praleiskite.

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Pasaulyje yra keli procentai žmonių, kuriems užtenka ir penkių valandų miego (mažai šansų, kad tai esate jūs), bet vidutinis mokslinėje literatūroje minimas skaičius yra aštuonios valandos (tarp 7–9 val.). Kiek reikėtų konkrečiai jums? Maždaug tiek, kad prabudęs (-usi) po kelių valandų nenorėtum ir vėl „nulūžti“, nereikėtų vos prabudus žadintis kava ir už darbo savaitę atsiimti savaitgalį. Tai kiek vis dėlto kasdien ir iš viso per savaitę?

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Ši balanso „koja“, visų pirma, yra apie Tave. Tai, ką Tu renkiesi daryti, nes tai Tau patinka. Ne darbdaviui, ne antrajai pusei, ne vaikams – Tau. Yra posakis, kad „jeigu nesusiplanuosi savo gyvenimo, kažkas jį suplanuos už tave“. Tad čia yra tas laikas, kai Tu turėtum susiplanuoti sau ir už save. Čia telpa ir sportas, ir hobiai, ir kelionės, ir knygos skaitymas, tad jeigu čia patenka dalykai, kuriuos mini prie fizinės formos ar intelektualinės veiklos, tuo geriau – tam tikra prasme Tavo savaitėje atsiranda net daugiau valandų balansui nei 168 valandos. Ar čia patenka ir televizoriaus žiūrėjimas, naršymas internete? Kaip ir dėl kiekvienos srities, kuri turėtų padėti atrasti daugiau balanso, pagrindinis klausimas turėtų būti – ar skirdamas laiko šiai sričiai paskui jaučiuosi geriau, energingiau, ar tik dar labiau išvarginta (-as) ir išsunkta (-as)?

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiekvieną riboja įsipareigojimai. Asmeniniai, finansiniai… Bet svarbu nepamiršti, kad kiekvienas esame unikali asmenybė, kokios antros pasaulyje nėra ir niekas negali pasakyti, kiek ir kam turėtume skirti laiko. Jokie hobiai nebus mieli, jeigu galvosime, už ką nusipirkti maisto, bet lygiai taip pat net maistas prabangiame restorane gali būti beskonis po sekinančios savaitės ar net mėnesio darbe. Kartais net nejaučiant tam poreikio ar neturint tam laiko reikia žengti žingsnį atgal, atsiriboti nuo visų veiklų ir įsipareigojimų ir paklausti savęs, ar tai, ką turi, ką darai, Tave džiugina? Knygos „The Accidental Creative“ autorius Toddas Henry, kalbėdamas apie tai, kaip susiplanuoti dieną darbe, patarė ant popieriaus susirašyti visa, kas sukasi galvoje, nepriklausomai nuo to, ar tai darbinis reikalas, ar asmeninis, nes „jeigu tai yra tavo galvoje, tai yra tavo galvoje“. Tad, jeigu jums reikia valandos per savaitę, kad iš galvos išsivalytumėte mintis ar jų pasipildytumėte, imkite valandą. Jeigu reikia visos dienos, imkite dieną. Jeigu neskirsite valandos sau dabar, gali būti, kad ateityje tam reikės skirti mėnesius ar net metus. Kai žmonės pradeda medituoti, iš pradžių jiems ir penkių minučių per dieną gana, per daug. Juk skirti sau taip „nieko nedaryti“ laiko atrodo egoistiška ir neracionalu, tačiau pervertę naujausias laimės studijas atrasite, kad būtent neskirti sau pakankamai laiko yra neracionalu.

(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiekviena (-as) ir, ko gero, kasdien jaučiame ir reiškiame emocijas – klausimas tik tas, kaip sėkmingai mums tai pavyksta daryti ir ar mes tai suprantame, pastebime? Kaip mes reaguojame į kolegas, į vaikus, antrąsias puses, kaip emocijas, susikaupusias darbe, pernešame į asmeninį gyvenimą (ir atvirkščiai – iš namų į darbą). Kaip mes reaguojame į kitus, apie mus pačius pasako ne ką mažiau nei apie tuos, kurie mums tas emocijas sukėlė. Bet kiek laiko skiriame tam, kad suvoktume ar pabandytume išsiaiškinti, kodėl žmogus ar koks nors reiškinys mums sukėlė vienokių ar kitokių emocijų? Ar iš to ko nors išmokstame, tampame geresni sau ir kitiems, ar viską nukertame (net jeigu tik mintyse): „Man viskas gerai, o jeigu tu turi problemų, tai ir susitvarkyk su jomis“? Ar išvis po kokio nors konflikto skiriate laiko apgalvoti, kodėl jis įvyko? Kiek skiriate tam laiko?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau–>)

Didžiąją dalį tarpasmeninių konfliktų galėtume suvesti į vos kelias priežastis: emocijų nerodymą ar nuslėpimą, nesugebėjimą emocijas rodyti tinkamu būdu bei tinkamai sureaguoti į kitų rodomas emocijas. Emocijos pačios savaime nėra nei blogos, nei geros, klausimas tik tas, kaip jas parodome ar priimame. Gera emocinė sveikata nereiškia nuolatinės laimės būsenos. Tai yra konkretūs asmens gebėjimai, kaip save priimti ir funkcionuoti gyvenime: gebėjimą save realizuoti, atlaikyti konkrečias stresines situacijas, išgyventi laimę, liūdesį, skausmą. Kiek laiko norėtumėte tam skirti? Pavyzdžiui, savo emocijų supratimui, kasdienei refleksijai, poilsiui nuo darbų, iššūkių, streso ir įtampos, laikui su savimi?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau–>)

Kiek šią savaitę skyrėte laiko tam, kad išmoktumėte / sužinotumėte ką nors naujo (kasdienė žinių laida nesiskaito)? Perskaitėte ne darbinę (ir ne grožinės literatūros), mokslinę, istorinę, biografinę knygą? Pamėginote naują receptą? Sportą? Susiradote, kaip sutaisyti sugedusį įrenginį ir bent pabandėte tai padaryti? Žaidėte šachmatais? Sprendėte kryžiažodį? Pažiūrėjote dokumentinį filmą? Įveikėte instrukciją? Paskaitėte įrašą Vikipedijoje? Kitaip tariant, kiek pastimuliavote smegenis, kai joms tai patiko?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiek manote, kad reikėtų (ir šiuo metu sudėliojus prioritetus) laiko skirti intelektualinei veiklai kiekvieną savaitę, jog nesijaustumėte, kad „užpelkėjote“ ir kad vis dar galite išmokti ko nors naujo, jog taptumėte geresne, įdomesne, visapusiškesne savęs versija?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiek laiko kiekvieną savaitę skiriate dvasingumui ar religingumui (taip, kaip jį suprantate ir asmeniškai apibrėžiate)? Maldai, religinei praktikai, jogai, meditacijai? Šventų vietų lankymui, religinės dvasinės literatūros skaitymui? Savo vietos paieškai šiame pasaulyje?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau–>)

Kiek laiko skirtumėte religijai ar dvasingumui, jeigu kažkas jums tam padovanotų reikalingas valandas? Kiek skirtumėte, jeigu žinotumėte, kad atradę šią savo asmenybės pusę taptumėte 5 proc., 10 proc. ar net 20 proc. laimingesni? Kiek šį jūsų asmenybės dalis jums atrodo svarbesnė ar mažiau svarbi negu kitos dalys? Kodėl?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau–>)

Kiek laiko skiriate laikui su draugais, santykiams su kitais žmonėmis ir veikloms, kurios prisideda prie bendruomenės gerovės? Pavyzdžiui, įvairioms veikloms su bičiuliais, savanorystei, dalyvaujant talkoje su kaimynais sodinant medžius ar renkant šiukšles, organizuojant kalėdinius vakarėlius darbe, renginius vaikų mokykloje ir pan.? Į šią sritį taip pat turėtų būti įskaičiuojama veikla dalyvaujant politinės partijos veikloje, laikas, skirtas narystei visuomeninėse ir nevyriausybinėse organizacijose, religinės bendruomenės veiklos, prisidėjimas labdara ir pan. – viskas, kas nėra susiję su jūsų darbu ar šeimos gyvenimu.
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiek laiko norėtumėte skirti socialinių ryšių palaikymui ar veiklai bendruomenės labui? Draugai ir geri santykiai su jais prisideda ne tik prie geros emocinės, bet ir prie fizinės sveikatos, asmeninio augimo, visaverčio poilsio, stiprios savivertės ir kitų pozityvių dalykų jūsų gyvenime. Mirties patale žmonės kur kas dažniau gailisi nutrūkusių ryšių su draugais nei nepadarytų darbų.
Taip pat, ar jaučiate, kad per mažai prisidedate prie visuomenės gyvenimo? Bendruomeninė veikla arba savanoriavimas yra puikus būdas išbandyti save visiškai kitoje srityje. Išbandyti tai, ko niekada nedrįsote, bet visada norėjote. Įvairūs tyrimai rodo, kad tokia veikla gerina psichikos sveikatą, savirealizacijos jausmą, stiprina socialinius ryšius, didina pasididžiavimą savimi ir pan.
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiek laiko praleidžiate tvarkydami (-os) namus, gamindami (-os) maistą, apsipirkdami (-os) parduotuvėse, skalbdami (-os), dirbdami (-os) sode, tvarkydami (-os) automobilį, buitinius prietaisus ir spręsdami (-os) visus kitus buitinius klausimus?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kiek laiko norėtumėte tam skirti? Ar lygiavertiškai dalijatės namų ruošos ir buities klausimus su savo antrąja puse ir kitais šeimos nariais?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Iššvaistytas laikas – tai tos nesąmoningai praleistos kelios minutės verčiant „Instagram“ ar žinių srautą. Čia netgi telpa laikas su draugais, su kuriais iš tiesų nenorėjote susitikti, bet kiekvieną savaitę tai darote iš inercijos, dar nuo studijų laikų… Čia gali būti ir kamštis iš darbo ir į darbą, kai realiai valandą nebent tik klausai muzikos ar žinių. Tai tas pusvalandis lovoje, kai, užuot šokęs (-usi) ant jogos kilimėlio ir padaręs (-iusi) mankštą, mankštinate tik nykštį ant telefono ekrano. Tai ir neseniai paleista penkta serialo serija, kai jau pamiršote, kodėl pasileidote pirmą… Kiek tokių nesąmoningų minučių kasdien galėtų virsti perskaitytais knygos puslapiais, naujais išbandytais receptais ar perklausytomis tinklalaidėmis ar net susitikimu anksčiau pabaigus darbus su draugu? Kiek dienoje yra minučių ir net valandų, kurias norėtumėte susigrąžinti? Tokių, kurios supranti, kad buvo iššvaistytos?
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)

Kai kalbame apie iššvaistytą laiką, pagrindinis žodis yra „nesąmoningai“. Kartais tikrai reikia duoti mintims nuklysti. To reikia, tai rekomenduojama. Vis dėlto dauguma mūsų „nuklydimų“ yra sumanus kažkieno laiko planavimas už mus. Norite internete paskaityti žinias? Susiplanuokite pusvalandį ryte ir pusvalandį vakare – jūs nesate žinių vedėjas ir jums nebūtinai visą laiką viską žinoti. Norite panaršyti internete? Puiku. Susiplanuokite laiką tam. Ryte norėsite ne pasportuoti, bet pasivartyti lovoje ir pabendrauti internete? Jeigu tik toks jūsų planas, o ne pasidavimas technologinėms silpnybėms ar valiai, puiku, vadinasi, jums to tikrai reikia. Šį laiką susiplanavę iš anksto, sudėję juos į atskirus laiko blokus, per savaitę garantuotai galėtumėte sutaupyti ne vieną valandą ir jau tikrai niekas per tą laiką, kai susitelksite į kitas gyvenimo sritis, nepabėgs.
(Kodėl tai svarbu? Sužinokite daugiau –>)