Darbdaviui

Nuotolinis darbas

Nuotolinis darbas yra viena iš lankstaus darbo organizavimo formų, taikoma tais atvejais, kai darbuotojo buvimas darbo vietoje nėra būtinas, o savo funkcijas jis ar ji gali atlikti nuotoliniu būdu, ne darbovietėje. Nuotolinis darbas gali būti taikomas ir tada, kai nuotoliniu būdu gali būti atlikta dalis funkcijų, dirbant dalį darbo laiko.

Lietuvoje dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.

Jeigu prašymą dirbti nuotoliniu būdu pateikė:

• nėščioji,
• neseniai pagimdžiusi,
• krūtimi maitinanti vaiką,
• auginanti (-s) vaiką iki aštuonerių metų,
• viena (-s) auginanti (-s) vaiką iki keturiolikos metų,
• viena (-s) auginanti (-s) neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų,

arba darbuotojas pateikė prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie savo sveikatos būklę, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Taip pat teisę dirbti nuotoliniu būdu turi ir neįgalūs darbuotojai bei tie, kuriems būtina slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbuotojas ir darbdavys nustato susitarimu.

Svarbu žinoti, kad darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu, kai darbdavys tą pasiūlo, negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Tačiau valstybėje paskelbus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, šiuo atžvilgiu pradeda galioti kitoks reglamentavimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Šiame pasiūlyme turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.

Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino, kuris buvo numatytas darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą, raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Nušalintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.

Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.

Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Šiuo tikslu galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.

Nuotolinis darbas nesukelia darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo ribojimų, neriboja ir nevaržo kitų darbuotojo darbo teisių. Darbdavio nustatyta nuotolinio darbo įgyvendinimo tvarka neturi pažeisti darbuotojo asmens duomenų apsaugos ir jo teisės į privatų gyvenimą.

Darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbdavio darbovietėje dirbančiais darbuotojais ir darbuotojų atstovais, gauti iš darbdavio informaciją.

Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį. Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, ši nuostata netaikoma.

Šaltinis:
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, 49, 52 straipsniai.

Darbo saugos užtikrinimas dirbant nuotoliniu būdu

Nuotolinio darbo saugos aspektai aprašyti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme:

• Nuotolinį darbą dirbantieji privalo turėti tokias pačias saugos ir sveikatos sąlygas kaip ir kiti (t. y. darbo vietoje dirbantys) darbuotojai.
• Priimant sprendimą dėl nuotolinio darbo darbdavys, esant poreikiui, darbuotojui suteikia darbo ir asmenines apsaugos priemones.
• Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis suteiktomis darbo priemonėmis, o darbuotojas privalo rūpintis savo ir kitų – aplinkinių – sauga ir sveikata, tinkamu suteiktų darbo priemonių naudojimu.
• Įstatyme apibrėžta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ir / arba siekiant, kad ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Be to, Valstybinė darbo inspekcijos rekomendacijos dėl nuotolinio darbo taip pat nurodo, kad:

• Darbdavio pareigai sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas išimčių dėl nuotolinio darbo įstatymai nenumato, todėl profesinę riziką darbdavys vertinti turi visais atvejais. Kitaip tariant, reikalavimai, kurie taikomi fizinėje darbo vietoje, turi būti taikomi ir dirbant nuotoliniu būdu.
• Jeigu dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojų prašymu, tuomet ir pats darbuotojas turi užtikrinti, kad jo pasirinkta nuotolinio darbo vieta yra tinkama bei saugi atlikti darbą. Todėl atsakomybė užtikrinti saugias darbo sąlygas tenka ne tik darbdaviui, bet ir pačiam darbuotojui.
• Darbdavys gali neskirti dirbti nuotoliniu būdu, jei numatoma darbo vieta neatitinka teisės aktų reikalavimų arba dėl jos gali susidaryti didesnės kompensavimo išlaidos, ypač jeigu būtų dirbama iš užsienio valstybės.

Daugiau informacijos galite rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto interneto svetainėje.