Formulė

Iššvaistytas / užpildytas laikas

„Mėgstamiausi mano gyvenimo dalykai nieko nekainuoja.
Akivaizdu, kad vertingiausia, ką turime, yra laikas“,

– Steve Jobs

Iššvaistytas laikas – tai tos nesąmoningai praleistos kelios minutės verčiant „Instagram“ ar žinių srautą. Čia netgi telpa laikas su draugais, su kuriais iš tiesų nenorėjai susitikti, bet kiekvieną savaitę tai darai iš inercijos, dar nuo studijų laikų… Čia gali būti ir kamštis vykstant iš darbo ir į darbą, kai realiai valandą laiko nebent tik klausai muzikos ar žinių. Tai tas pusvalandis lovoje, kai, užuot šokęs (-usi) ant jogos kilimėlio ir padaręs (-iusi) mankštą, mankštini tik nykštį ant telefono ekrano. Tai ir ką tik paleista penkta serialo serija, kai jau pamiršai ir kodėl įsijungei pirmą ir trečią dienos žinių laidą per pastarąsias dvi valandas. Kiek tokių nesąmoningų minučių kasdien galėtų virsti perskaitytais knygos puslapiais, naujais išbandytais receptais, perklausytomis tinklalaidėmis ar net susitikimais (anksčiau pabaigus darbus) su draugais, laiku su šeima? Kiek dienoje yra minučių ir net valandų, kurias norėtumėte susigrąžinti? Tokių, kurios, supranti, buvo iššvaistytos?

Kai kalbame apie iššvaistytą laiką, pagrindinis žodis yra „nesąmoningai“. Kartais tikrai reikia duoti mintims nuklysti. To reikia, tai rekomenduojama. Vis dėlto dauguma mūsų „nuklydimų“ yra sumanus kažkieno laiko planavimas už mus. Norite internete paskaityti žinias? Susiplanuokite pusvalandį ryte ir pusvalandį vakare – jei jūs nesate žinių vedėja (-as), jums nebūtina visą laiką žinoti viską. Norite panaršyti internete? Puiku. Susiplanuokite laiką tam. Ryte norėsite ne pasportuoti, bet pasivartyti lovoje ir pabendrauti telefone? Jeigu tai tikrai toks jūsų (išankstinis) planas, o ne pasidavimas technologinėms silpnybėms ar valiai, puiku, vadinasi, jums to tikrai reikia. Šį laiką susiplanavę iš anksto, sudėję juos į atskirus laiko blokus, per savaitę garantuotai galėtumėte sutaupyti ne vieną valandą ir jau tikrai niekas per tą laiką, kai susitelksite į kitas gyvenimo sritis, nepabėgs.

Prie naudingų skaitinių, literatūros šiai sričiai priskiriamos visos knygos apie įpročius / pokyčius (jos minimos bendroje naudingų nuorodų dalyje), bet papildomai norisi paminėti dvi kardinaliai skirtingas knygas: Calo Newporto „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“ ir Pico Iyerio „The Art of Stillness: Adventures in Going Nowhere“. Kad ir kiek, kokių gerų knygų apie produktyvumą perskaitytumėte, nepamirškite, kad esate ne robotas, bet žmogus ir jus tokį daro ne per maksimaliai trumpą laiką padarytas darbų kiekis, o sukuriama vertė tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Nuo ko pradėti ir kaip rasti laiko?

Nenustebkite čia radę patarimų ir užuominų iš kiekvienos gyvenimo srities, nes brangų laiką švaistome ir niekalų jį pripildome tiek darbe, tiek šeimoje, tiek kitose veiklose. Daugybę dalykų mes darome iš inercijos, įpročio, automatizmo, nes kiti taip daro, ir tik sustoję ir atlikę savo dienos auditą galime pamatyti, kiek laiko iššvaistome ir kiek galėtume išnaudoti geriau ar kitaip. Kai kurie pokyčiai galėtų jums padėti dirbti produktyviau, kai kurie atrasti daugiau laiko šeimai ar santykiams bendrai, tačiau kai kurie jų galėtų netgi viską apversti aukštyn kojomis taip, kad pakeistumėte savo darbą ar net nuspręstumėte skirtis su savo antrąja puse.

Susitvarkykite gyvenimą, susidėliokite prioritetus, susigrąžinkite aistrą (darbui, pramogoms). Net jeigu daugumą iššvaistyto laiko šiuolaikinis žmogus galėtų suvesti į technologijas, socialinius tinklus, galiausiai tai tėra tik pasekmės to, kad veikla, kuria užsiimame, neteikia džiugesio arba tai, kuo esame, savaime nedžiugina. Norisi tikėti, kad galite prisiminti dieną gyvenime, kai kažką darydami buvote būsenos, kurią Mihaly Csikszentmihalyi pavadino „srautu“ (angl. flow). Tai būsena, kai su tokiu užsidegimu pasineri į savo veiklą, kad aplinkinis pasaulis, tarytum, nustoja egzistuoti. Kai nesvarbu, ar yra naujų pranešimų, kai nereikia kas valandą tikrinti žinių ir jau tikrai nesvarbu penktą kartą pažiūrėti „Vienas namuose“ vien todėl, kad rodo.

Pabandykite paskaičiuoti, kiek jūsų darbo valandų yra tikrai produktyvios, ir susikoncentruokite ne į darbą, bet į rezultatą. Pavyzdžiui, Johno Pencavelo (Stanfordo Universitetas) atliktas tyrimas rodo, kad produktyvumas sumažėja po 50 darbo valandų, o po 55 darbo valandų tampa nuliniu.* Išvarginti darbuotojai dirba ilgiau, mažiau kūrybiškai, kenčia jų fizinė ir psichinė sveikata.

* Stanford professor: Working this many hours a week is basically pointless. Here’s how to get more done—by doing less (CNBC.com)

Įveikite el. pašto monstrą. Apie tai, kaip tai padaryti, galima parašyti atskirą knygą, bet C. Newportas jau yra tai padaręs, tad jeigu įdomu, rekomenduojame jo „A World Without Email“, „Digital Minimalism“ ir „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“. Viena netikėčiausių minčių, kaip tai padaryti, – „kuo mažiau laiškų rašysite, tuo mažiau jų gausite“ (ir atvirkščiai). Kiekvienas laiškas su „taip“, „ne“, „dar prisiminiau“ ar „pamiršau paminėti“ – dar vienas laiškas, kuris reikalauja atsakymo, taip pat ir jūsų dėmesio tam atsakymui.

Padarykite savo skaitmeninio gyvenimo ir technologijų auditą. Tiek interneto naršyklės, tiek operacinės sistemos, tiek telefonai gali būti aprūpinti programomis, kurios aiškiai ir vizualiai parodo, kada ir kam kiek skiriate laiko. Minutė „Facebook“ ten, paskui truputį po pietų ir šiek tiek prie kavos atrodo nedaug, bet susumavę ir dienos pabaigoje pamatę, kad ten prasėdėjote valandą pusantros, jau galite imtis žingsnių.

Nustatykite ribas. Kaip egzistuoja programos, parodančios kam ir kiek laiko skiriate, taip egzistuoja ir leidžiančios apriboti tiek programų, tiek puslapių prieinamumą po tam tikro laiko. Arba el. paštas… Kai kuriose šalyse siųsti darbinius laiškus ne darbo valandomis draudžiama įstatymais. Jums gal ir smagu antroje penktadienio pusėje nusimesti nuo savęs visos savaitės neatliktus darbus, tačiau jūsų adresatui tai stresas visam savaitgaliui. Nepamirškite, kad pašto programos leidžia užprogramuoti laiškų išsiuntimą pasirinktu metu.

Turėkite dienos planą, prioretizuokite darbus, tinkamai paskirstykite energiją. „Laukia daug darbų“ – nėra dienos planas. Susirašykite dienos darbus ant popieriaus. Pradėkite nuo svarbiausių, kuriuos privalu padaryti ir kurių nebaigus kitų net negalima pradėti. Tai ir „degantys“, ir daugiausia intelektualinių pastangų (kurios vakarop senka) reikalaujantys darbai. „Taip“ ir „ne“ laiškus galima parengti ir į dienos pabaigą, kai energija jau išsekusi.

Išmokite pasakyti „ne“. Iš pradžių dalykams, kurie svarbūs kitiems, bet ne jums, o vėliau ir dalykams, kurie svarbūs jums. Taip, tiek visko norisi padaryti, nuveikti, bet… visko neišbandysi, viso pasaulio neapkeliausi, visų filmų nepažiūrėsi ir visais instrumentais groti neišmoksi. Koks džiaugsmas būnant Ispanijoje jau planuotis kelionę po Italiją (taigi realiai Ispanijoje būnant tik kūnu, o ne mintimis) ar viduryje knygos galvoti apie kitą? Pasimėgaukite 100 procentų šia akimirka, atmeskite papildomus planus, kurie tam trukdo, palikite erdvės apmąstymams, įspūdžiams suvirškinti. Grįžkite iš kelionės dieną anksčiau, nei grįšite į darbą – taip, vieno kito fontano būsite nepamatę, bet bent turėsite laiko pasidžiaugti ir susidėti atmintin tuos, kuriuos išvydote. Nereikia būti produktyvumo guru, kad žinotum, jog reikia susidėlioti gyvenimo prioritetus (ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime), bet verta pastebėti, kad „prioritetas“ originaliai yra vienaskaitinis daiktavardis, o „prioritetai“ atsirado tik nesugebėjus išskirti vieno prioriteto ir bandant turėti viską.

Tiesiog atsijunkite. Išjunkite telefoną, pranešimus. Jeigu kitaip neįmanoma, praneškite, kad nuo… iki… jūs būsite pasinėrę į darbus, kuriems reikia maksimalaus susikaupimo. Turėkite kasdien bent valandą susikaupimo reikalaujančiam darbui (angl. deep work), kai bendradarbiai ir partneriai žino, kad jūsų negalima judinti. Kartą per mėnesį atsijunkite visai dienai. Pradėkite atsijungimo eksperimentą savaitgalį, kai tai ne taip skausminga darbine prasme. C. Newportas siūlo pabandyti mėnesio trukmės detoksikaciją ir po jos po truputį grąžinti tai, ko vis dėlto būtinai reikia. Galiausiai, tiesiog palikite telefoną kitame kambaryje, kai dirbate ar miegate. Nieko tokio nenutiks. 99,99999 procento garantija.

Susikurkite trukdžius laikui švaistyti. Pavyzdžiui, kaskart pasinaudoję socialiniais tinklais atsijunkite (ir neišsisaugokite slaptažodžio), kad norėdami prisijungti kitą kartą vėl turėtumėte suvesti prisijungimo vardą ir slaptažodį. Jeigu tikrai reikės, nebus problema, bet dažnai gali atrodyti: „Ai, kitą kartą, vėliau…“

Nusistatykite darbų atlikimo terminus (angl. deadline). Tokių ribų neturėjimas yra puiki proga nesusikoncentruoti į savo veiklą, nes vis dar yra šiek tiek laiko.

Perskaitykite knygą apie įpročių keitimą ir pabandykite tai pritaikyti savo gyvenime. Nesusikurkite įpročio skaityti vieną įpročių keitimo knygą po kitos, lyg skaitymas savaime tuos įpročius keistų. Jeigu knygą įveikėte, vadinasi, pakankamai įdomi ir aktuali, tad tiesiog dirbkite su tais patarimais. Bent mėnesį.

Viską darykite geriausiu sau tam laiku – kiekvienas esame individuali asmenybė, tačiau kiekvienas galime tiek pastebėti, tiek atrasti, kad mums geriau (taigi ir greičiau) dirbasi ryte arba vakare, daugiau jėgų ir noro sportui turime prabudę arba kaip tik po sunkios darbo dienos ir panašiai. Pradžioje užteks paskaityti „Kada: mokslinės paslaptys, kaip parinkti tinkamiausią laiką“ (Daniel H. Pink) bei „The Power of When“ (Michael Breus, PhD).

NAUDINGOS NUORODOS:

„Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“ (Cal Newport, 2018). „Dauguma mūsų neatitrūkstame nuo darbinio ar asmeninio elektroninio pašto ar nuolat žvilgčiojame, kas naujo socialiniuose tinkluose. Tai jau kurį laiką yra tapę kasdieniu mūsų įpročiu. Calas Newportas, Džordžtauno universiteto profesorius, supurto tokio mūsų kasdienio pasaulio, kuriame dauguma visada esame pasiekiami elektroniniu paštu ar telefonu, pamatus. Šioje knygoje jis dalijasi savo asmenine patirtimi ir kitų žinomų žmonių istorijomis, kaip nusistatyti tikslus ir įgusti dirbti susitelkus, kryptingai, kaip racionaliai planuoti savo laiką, veiksmus ir veiklą norint sparčiai pasiekti geriausių rezultatų. Prasmingo darbo sąlyga – darbinė sutelktis.“

„Kada. Mokslinės paslaptys, kaip pasirinkti tinkamą laiką“ (Daniel H. Pink, 2018). „Gyvenime susiduriame su galybe situacijų, kai turime apsispręsti, kada geriausia imtis vienų ar kitų veiksmų: dvejojame, kada tinkamiausias metas keisti profesiją, nutraukti santuoką, pranešti blogas naujienas ar pradėti naują veiklą. Daugelį sprendimų „kada“ priimame vadovaudamiesi intuicija ir esame įsitikinę, kad tinkamai parinkti laiką – menas. Knygoje KADA vadybos ir motyvavimo ekspertas, keleto bestselerių autorius Danielis H. Pinkas atskleidžia, kad, priešingai nei daugelis manome, tinkamiausio laiko parinkimas – tai mokslas. Išanalizavęs šimtus ekonomikos, chronobiologijos, socialinės psichologijos studijų ir tyrimų, D. H. Pinkas priartėja prie paslaptingojo mokslo apie laiko parinkimą esmės. Knygoje sutelktos įžvalgos nurodo aiškią kryptį, kaip dirbti našiau ir gyventi kokybiškiau, o praktiniai pratimai skatina įgytas žinias taikyti kasdieniame gyvenime.“

„The Art of Stillness: Adventures in Going Nowhere“ (Pico Iyer, 2014). Pico Iyeris atskleidžia, kodėl tiek daug žmonių – nuo Marcelio Prousto iki Mahatmos Gandhi, gyvenimo pilnatvę atrado ramybėje. Galiausiai, panašu, kad šiame nuolatinio veiksmo ir pasiekiamumo „24/7 online“ amžiuje likti vienoje vietoje galbūt yra įdomesnė perspektyva ir didesnė būtinybė nei bet kada anksčiau.“

Jeigu ši knyga anglų kalba jums nepasiekiama, pradėkite nuo lietuviškai išverstų „365 dao: įžvalgos kasdienai“ ar „Dalai Lama. Išmintis kiekvienai dienai“ ir panašių, kurių kiekviena būtų vienas išminties puslapis vienai metų dienai. Pabandykite pasimėgauti kiekvienu puslapiu, net jeigu visą knygą būtų galima perskaityti per kelias valandas. Leiskite kiekvienam puslapiui užpildyti keliolika minučių jūsų galvoje ir leiskite pieštukui pripildyti tuščias puslapio vietas minčių, kurios jus per tą laiką aplankė.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt