Formulė

Intelektinė veikla

„Kiekvienas vaikas yra menininkas. Didžiausia problema – tokiam ir likti užaugus“,
– Pablo Picasso

Kas slepiasi po „intelektualine veikla“? Pagrindiniai raktažodžiai čia yra kritinis mąstymas, stimuliuojantis smalsumas, problemų sprendimas ir kūrybiškumas. Paprasčiausia savo intelektualinę pusę įsivertinti atsakant į klausimą, ar aš nuolat išmokstu ko nors naujo? O tada – ar tai, ko išmokstu, ką sužinau, mane įkvepia, atgaivina, kažką manyje išjudina? Intelektualinė veikla smegenimis yra tas pats, kas fizinė veikla kūnui (fizinės veiklos ir mankštos metu suaktyvėja ir vystosi tos pačios smegenų sritys, atsakingos ir už kognityvinio mąstymo užduotis).

Kiekvienos savo gyvenimo srities puoselėjimas, auginimas yra tam, kad suteiktų balanso, kad leistų neutralizuoti laikinus nuopuolius kitose, todėl darbinės literatūros skaitymas prieš miegą yra ne tiek jūsų intelektualinės srities, kiek profesinės / darbinės auginimas ir tikrai nesuveiks praradus klientą, netekus darbo ar susipykus su bendradarbiais.

Tam tikra prasme net nenorėdami mes kasdien išmokstame ko nors naujo (pavyzdžiui, kad pasielgus vienaip į mus bus reaguojama kitaip), bet klausimas – kiek sąmoningai mes investuojame plėsdami savo akiratį, žinias, talentus, galimybes? Galima tiesiog vakarais žaisti tenisą, bet galima treniruotis, žiūrėti analizes / pamokas internete, skaityti knygas apie technikas. Arba galima grįžti namo ir pagal instrukcijas internete pasigaminti aitvarą (gal net kartu su savo vaiku, derinant su asmeninio laiko sritimi), išbandyti kurį vakarą kerlingą (derinant su fizine sritimi) ar tiesiog perskaityti Vikipedijos įrašą apie kokį nors per žinias nuolat minimą konfliktą. O jeigu po darbo dienos liko kartėlis dėl konflikto su kolegomis, gal tai galėtų būti proga paskaityti psichologinės literatūros apie asmenybių tipus?

Galiausiai, be to, kad intelektualiniai pomėgiai daro mus įdomesniais žmonėmis, įvairiapusiškesnėmis asmenybėmis ir specialistais (-ėmis), susigrąžinti balansą, ji tam tikra prasme padeda gyventi ilgiau. Gali būti, kad jau pasiekėte tą amžiaus ribą, kai pradedate savęs klausinėti, kodėl su amžiumi metai prabėga vis greičiau? Vienas iš atsakymų yra naujų potyrių trūkumas. Kai esame vaikai, kone kasdien išmokstame ko nors naujo ir taip kaupiasi mūsų metai: pirmas sulaužytas žaislas, pirmasis maudymasis jūroje, pirmos trumpos kelnės, pirma kelionė autobusu. Palyginkime tai su „keliuosi 7 valandą, papusryčiauju, tada į darbą, penktą išeinu iš darbo, einu į parduotuvę, grįžtu, pavalgau, susitvarkau namus, pažiūriu filmą ir miegoti“ – ir taip kai kam visus 365 kartus per metus. O ką, jeigu kasdien į darbą pabandytumėte vykti kitu maršrutu? Išlipti kitoje stotelėje ir paeiti kita gatve? Eidami atidžiai apžiūrėkite, kokio penkiaaukščio namo balkonus, jų turinį ir tikrai turėsite apie ką pakalbėti su kolegomis per pietus. Arba paklausykite kokią tinklalaidę, kol einate, važiuojate mašina ar viešuoju transportu. Bet darykite tai aktyviai – neapsiribokite tuo, ką jums transliuoja lengviausiai prieinami kanalai, bet patys pabandykite susigalvoti, apie ką norėtumėte sužinoti šiandien, ir pabandykite apie tai susirasti informacijos.

Kaip rasti laiko ir nuo ko pradėti?

Raskite tam laiko. „Lengva pasakyti…“ Yra vienas objektyvus gyvenimo faktas – kiekviena (-as) turime 24 valandas per dieną, 168 valandas per savaitę ir 8 760 valandų per metus. Kaip jas panaudojame, kam jas skiriame – kitas klausimas. Galite pradėti nuo savo valandų audito (tiek bendrai kas pusvalandį fiksuodami, ką veikiate, tiek įdiegdami programėles, kurios seka, kiek laiko ir kur praleidžiate telefone ar kompiuteryje). Jeigu jums imponuoja kokia nors asmenybė – paieškokite informacijos apie tai, kaip jis (ji) tvarkosi su laiku. Jeigu pažįstate tą, kas „viską spėja“, – paklauskite, kaip jam (jai) tai pavyksta? Viskas yra prioriteto klausimas. Jeigu paliksite intelektualinei veiklai laiką „po visko“, didžiausia tikimybė, kad jai neliks nieko.

Pradėkite nuo ko nors naujo. Sugalvokite patys (-ios). Naujo žurnalo? Recepto? Šių eilučių autorius iki šiol prisimena, kai prieš kelis dešimtmečius pamatęs parduotuvėje nusipirko feichojų kompoto. Na, nes, o kodėl ne? Tai, kad nežinai, kas tai, yra puiki proga sužinoti. Kol tai nėra gyvenimo būdas, intelektualinį stimuliavimą reikėtų įtraukti į dienotvarkę, pavyzdžiui: „Kiekvieną savaitę (ar ketvirtadienį po darbo) aš padarysiu / išbandysiu / perskaitysiu kažką naujo…“ Grožinė literatūra ir meniniai filmai leidžia atsijungti nuo kasdienių rūpesčių, bet pamėginkite pažiūrėti dokumentiką apie gyvąją gamtą arba paskaityti biografinę, istorinę ar šiaip mokslinę knygą.

Atraskite tinklalaides. Šiek tiek nuorodų rasite „Naudingų nuorodų“ skyriuje. Ir atraskite jiems laiko: važiuojant į darbą, grįžtant, vaikštant, sportuojant, važiuojant dviračiu ar viešuoju transportu, lėktuve, tvarkantis namuose ar kasant daržą.

Slapta ar atvirai rašykite dienoraštį, dėstykite jame savo mintis, požiūrį, išmokite formuluoti savo mintis toliau nei „aš esu prieš …“ ar „aš esu už …“. Pasikalbėkite, padiskutuokite su savimi. Jeigu negalite rasti laiko sau, suprasti savęs, kaip jo rasite kitiems, suprasite kitus? Rašykite arba tada, kai aplink jau tylu ir ramu (prieš einant miegoti) ar kol dar tylu ir ramu (ryte). Laikas dienoraščiui yra ir intelektualinis laikas, ir laikas sau, kai niekas netrukdo.

Pamėginkite atgaivinti tai, kas jus domino, kai buvote vaikai – gal tai vis dar rusena jumyse po kasdienybės pelenais? Kodėl tai metėte? Gal tai proga susitikti su kuo nors iš vaikystės?

Pamėginkite susitaisyti sugedusį daiktą ar rūbą, nepriklausomai nuo to, kad galite sau leisti ir pigiau nusipirkti naują – tiek smegenys, tiek gamta padėkos.

Išmokite naują kalbą. Nauja kalba – tai ne tik nauji žodžiai, bet ir naujos kultūros, naujas pasaulio suvokimas. Nauja kalba savaime traukia pasidomėti ir šalimi, kurioje ja kalbama (kelionės!), ir kinu, muzika, literatūra, tradicijomis.

Spręskite kryžiažodžius.

Žaiskite stalo žaidimus. Šachmatai yra gerai, bet apstu ir tokių žaidimų, kuriuos galima žaisti su šeima ar dideliu draugų ratu ir taip dubliuoti savo intelektualinę gerovę su šeimos ar artimųjų, draugų.

Debatuokite, diskutuokite. Susitikite su draugais ir kalbėkite ne apie orą, o apie tai, kas jums įdomu, svarbu. Nepūskite visko į „tą pačią dūdą“ – pasirinkite ginti pozicijas, kurios jums iš tiesų yra svetimos, ir pabandykite atrasti, ką ir kodėl galvoja jums nepriimtinos pozicijos šalininkai. Nepamirškite, kad juokais ar ne, su draugais ar priešais, svarbiausia pagarba. Jeigu jau reikia kelti balsą ar kumščius, vadinasi, debatus jūs pralaimėjote.

Aplankykite teatrą, muziejų, parodą, naują restoraną ar poezijos vakarą. Eikite su draugais, artimaisiais. Susitarkite, kad vieną kartą organizuojate jūs (pagal savo skonį ir pomėgius), kitą kartą – kas nors kitas.

Darbinius komandos kūrimo ar tiesiog atsipalaidavimo išvykas perkelkite ten, kur jiems ne vieta, – į jogos studijas, muziejus, parodas, masažo studijas, ir paprašykite, kad kas nors būtų jūsų naujų patirčių mokytojas ar guru.

Išbandykite kursus srityje, kuri neturi nieko bendro su jūsų profesine veikla. Aplankykite seminarą ar konferenciją.

Skaitykite savo malonumui. Kartais būna sunku pradėti ar grįžti iš skaitymo pasaulio, tad pradėkite sumaniai – po truputį. Imkite knygą, kuri vien savo dydžiu atrodo įveikiama. Kaskart, kai atrodo, kad neturite knygai laiko, pasakykite sau: „dvi minutės, tik dvi minutės“ (tiek turi kiekviena (-as)). Jeigu po dviejų minučių atrodys, kad užteks, vadinasi, ir užteks. Pradedant ką nors naujo visada svarbiausia tai padaryti rutina (gerąja prasme), įpročiu, o jie geriausiai formuojasi tai darant reguliariai, daug kartų. Šiandien dvi minutės, po savaitės – dešimt, o dar vėliau… Svarbiausia atrasti skaitymo malonumą – tiek kaip būdą sužinoti ką nors naujo, tiek kaip galimybę atitrūkti nuo dalykų, įsikibusių į smegenis ir neleidžiančių atsipalaiduoti.

NAUDINGOS NUORODOS:

„ŽMOGAUS RIBOS: kodėl universalai triumfuoja specializuotame pasaulyje“ (David Epstein, 2020).„Daugybė ekspertų tvirtina, kad bet kuris žmogus, panūdęs išlavinti įgūdį, išmokti groti instrumentu ar tapti tam tikros srities lyderiu, privalo anksti pradėti, smarkiai susitelkti ir sukaupti kaip įmanoma daugiau sąmoningos praktikos valandų. Jeigu paviršutiniškai domėsis ar atidėlios, niekada nepasivys žmonių, kurių startas buvo ankstyvas. Tačiau atidesnis žvilgsnis į tyrimus, nagrinėjančius pačius rezultatyviausius pasaulio žmones – nuo profesionalių sportininkų iki Nobelio premijos laureatų, – parodo, kad ankstyva specializacija – tai ne taisyklė, o išimtis. Davidas Epsteinas ištyrė pasaulyje daugiausia sėkmės pasiekusius sportininkus, menininkus, muzikantus, išradėjus, prognozuotojus ir mokslininkus. Jis atrado, kad daugumoje sričių – ypač sudėtingose ir neprognozuojamose – geriau pasirengę laimėti yra būtent universalai, o ne specialistai. Universalai dažnai atranda savo kelią vėlai, nes žongliruoja daugeliu interesų, užuot susitelkę į vieną. Jie taip pat kūrybingesni, guvesni ir geba geriau susieti dalykus nei jų siauresnės specializacijos kolegos.“

…nes, kaip teigia D. Epsteinas, tiek darbiniai interesai, tiek asmeniniai pomėgiai keičiasi, nes ir mes keičiamės. Tai, kad mūsų asmenybė yra nepajudinama sulaukus 30, 40 ir jau tikrai 50 metų, – seniai paneigtas mitas. Tai, kas jūs esate dabar, tikrai dar nėra nei geriausia, nei galutinė versija to žmogaus, kuriuo galite tapti.

https://www.wikipedia.org/ – tiesiog įrašykite, kas jus domina.
www.youtube.com – tiesiog įrašykite, kas jus domina.

http://podcasts.lt/ – populiariausios lietuviškos tinklalaidės.
https://chartable.com/charts – populiariausios tinklalaidės pasaulyje.
https://hiddenbrain.org/ – asmeninė formulės sudarinėtojų rekomendacija.

https://www.ted.com/  šūkis – „Ideas worth spreading“ (liet. idėjos, kurias verta skleisti), nuolat savo biblioteką pildo įdomiais pašnekovais ir temomis.
https://www.goodreads.com/shelf/show/best-nonfiction – „Goodreads“ yra puiki atradimų vieta knygų gerbėjui (-ai). Ši konkreti nuoroda veda į ne grožinės literatūros knygas.
26 negrožinės literatūros knygos patekusios į 15 min 2021 metų knygų sąrašą (autorius –  Audrius Ožalas)
Coursera ir Udemy – viso pasaulio ir visų sričių „universitetai“ internete. Mažiau negu ilgi studijų metai, bet daugiau nei paviršutiniškas straipsnis interneto portale.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt