Formulė

Dvasingumas / religingumas

„Mes nesame žmonės, turintys dvasinių patirčių.
Mes esame dvasinės būtybės, turinčios žmogiškųjų patirčių“,

– Pierre Teilhard de Chardin (mokslininkas, teologas)

Dvasingumas ilgą laiką buvo neatsiejamas nuo religingumo, tačiau dabar jame telpa viskas nuo asmeninio pasaulio matymo iki ezoterinių ar religinių tradicijų. Net tie, kurie nesame (ar manome, kad nesame) dvasingi, dažniausiai turime savo nuomonę apie tai. Ar sužinoję apie žmones, kurie yra dvasingi, religingi, ateistai ar „nesidomi šitomis nesąmonėmis“, priskiriame jiems tas pačias savybes ar vienus matome kaip konservatyvius, kitus – kaip smalsius ir keistus, trečius – kaip ciniškus, o dar kitus – kaip nuobodžius ir neįdomius? Kokie patys norėtume būti (matomi)?

Egzistuoja daugybė dvasingumo apibrėžimų (jeigu turite savąjį – jį ir turėkite galvoje skaičiuodami savo formulę), bet čia jį apsibrėžkime kaip vidinių įsitikinimų ir vertybių sistemą, kuri peržengia pakankamai ribotą „aš, man, mano, apie mane“ pasaulio suvokimą ir padeda į šį pasaulį ir mūsų vietą jame pažvelgti plačiau. Vieniems tai pasiekiama per religiją ir maldą, antriems – per meditaciją, tretiems – susiliejant su gamta, būnant joje.

Tyrimų duomenimis, dvasingi asmenys yra optimistiški, jaučia didesnį socialinį / aplinkos palaikymą, patiria daugiau vidinės gyvenimo prasmės, stiprybės ir vidinės ramybės (nors, ar koreliacija yra ir priežastinis ryšys, lieka neaišku), bet kaip pastebi knygos „The Work-Life Balance Myth“ autorius Davidas J. McNeffas, jie turi dar vieną pranašumą – tikėjimą. Tikėjimą, kad, nepaisant nesėkmių, sutrikimų, nelaimių, trukdžių, jie sugebės grįžti į normalų gyvenimą, pasiekti savo tikslų – viskas anksčiau ar vėliau bus gerai, tik tam reikia laiko.

Žmonės būna dvasingi ar religingi dėl įvairių priežasčių. Vieni užaugo religingoje aplinkoje ir ją perėmė. Kitų gyvenime dvasingumas atsiranda po didelių išgyvenimų, pavyzdžiui, sužinojus, kad serga sunkia liga ar mirus artimam žmogui. Dar kitam (-ai), ir tai būdinga šiuolaikiniam, nuolat užsiėmusiam žmogui, dvasinės paieškos prasideda nerandant džiaugsmo ir prasmės tame, ką jis (ji) daro kiekvieną dieną. Darbas, kuris džiugino, gali netekti prasmės sulaukus kritikos, meilė ar santykiai – išsiskyrus su mylimu žmogumi, o nuolatinis daiktų pirkimas – pastebėjus, kad didėjant jų skaičiui laimės nedaugėja. Dvasingumas ir religingumas yra teritorija, kurioje nėra varžymosi, smerkimo, bet yra vidinė ramybė, atėjusi iš sugebėjimo sau paaiškinti, kodėl pasaulis yra toks, koks yra, ir kodėl vyksta tai, kas vyksta. Kokia Tavo gyvenimo filosofija? Kuo tiki? Kaip elgtis yra teisinga, o kaip ne? Tai yra klausimai, į kuriuos gali atsakyti tik sustojęs (-usi) ir skyręs (-usi) laiko sau. Dažniausiai žmogus sustoja ir ką nors pakeičia gyvenime tada, kai jam (jai) labai blogai, bet… Galima apsidrausti ir šią gyvenimo sritį atrasti anksčiau.

Kaip rasti laiko ir nuo ko pradėti?

Pradėkite nuo tylos. Laiko sau.

Atsijunkite nuo išorinio pasaulio, demonstravimosi, lygiavimosi ir varžymosi. Nuo niekada nesibaigiančio žinių, filmų, klipukų, laiškų ir pranešimų srauto.

Pasidomėkite skirtingomis religijomis ir dvasinėmis praktikoms. Išsirinkite kokią knygą apie religiją, religijas, jos veikėjus, religingumą, dvasingumą. Jei ši sritis jums visiškai nauja – užsukite į bažnyčią, vienuolyną, cerkvę, pasikalbėkite su dvasininkais, su praktikuojančiais žmonėmis. Turėkite omenyje, kad religija / tikėjimas dažnai yra ne tas pats, kas joms atstovaujančių institucijų veiksmai ir elgesys (pavyzdžiui, finansiniai ar seksualiniai nusižengimai jose). Paieškokite informacijos internete, ką „jūsų“ ar kitos religijos (ir joms atstovaujančios institucijos, asmenys) sako aktualiomis temomis ir jums svarbiais vertybiniais klausimais.

Skirkite laiko praktikai. Priklausomai nuo praktikuojamos religijos, skirkite kartą per savaitę apsilankymui bažnyčioje, mečetėje, sinagogoje, maldos namuose. Švęskite svarbias metų šventes, atlikite ritualus ir kitas dvasines praktikas.

Skirkite laiko kasdienei maldai ar susikaupimui.

Praktikuokite savistabą. Atlikite kasdienę sąžinės sąskaitos praktiką (trumpą kasdienę savęs, savo darbų, minčių ir jausmų peržvalgą, įvertindami, kaip krikščioniški gyvenimo principai atsispindi jūsų kasdienoje) ir asmeninę maldą, dėkingumo praktiką (įsivardydami, už ką esu šiandien dėkinga (-as), kokias dienos pamokas galiu priimti) ar kitą dienos pabaigimo refleksiją (dienoraščio rašymą, pasivaikščiojimą lauke…), kurios metu sąžiningai įvertintumėte savo veiksmus ir poelgius su savimi bei kitais žmonėmis, apmąstytumėte, kaip reagavote į skirtingas situacijas, kokiomis vertybėmis vadovavotės priimdami sprendimus, ko išmokote ir pan.

Pabandykite medituoti. Nors 5 minutes per dieną, bet visą savaitę. Pradėkite nuo trumpesnės trukmės, kurią po truputį didinkite. Yra daugybė programėlių, kurios gali padėti išmokti ir vesti jus šiame procese (keletą pabandymui pateikiame prie nuorodų). Jeigu manote, kad patiems (pačioms) pritrūks žinių ir valios, sudalyvaukite Vipasana meditacijos stovykloje.

Išbandykite jogą. Ne užsikelti koją už galvos, o pajusti kūno ir sielos harmoniją, išmokti išgirsti ir pajusti savo kūną. Pasidomėkite joga daugiau – ne tik asanomis.

Leiskitės į dvasinę kelionę. Nuvykite į meditacijos stovyklą Lietuvoje, Indijoje ar kuriame nors kitame pasaulio krašte, nueikite piligrimystės kelią (pavyzdžiui, Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje arba Lietuvoje), dalyvaukite rekolekcijose (jų tikslai, trukmė, vieta skiriasi, todėl reikėtų pasiteirauti jūsų lankomoje bažnyčioje apie galimybes), jogos stovykloje ar pan.

Rašykite dienoraštį. Rinkite jame jums patinkančias maldas, citatas. Fiksuokite dvasinius, vertybinius iššūkius. Reflektuokite, kaip jaučiatės, savo santykį su savimi, aplinkiniais, pasauliu. Užrašykite dienos, savaites ar metų tikslus, intencijas (pradedant „daugiau šypsotis“ nepažįstamiesiems iki „atleisti priešui“). Užbaikite dieną užrašydami bent 3 dalykus dėl kurių esate dėkingi (kad nesergate, kad turite darbą, kad kažkam padėjote, kad kažkas padėjo jums, kad rytą pradėjote skania kava, kad pro langą šviečia saulė, kad turėjome, ką valgyti) – įrodyta, kad ši, atrodytų, nereikšminga praktika daro mus laimingesnius, priverčia įvertinti tai, ką turime čia ir dabar.

NAUDINGOS NUORODOS

„Religijos“ (DK, Pegaso kolekcija). „Ar yra tik vienas dievas? Kodėl žmonės kenčia? Kas nutiks, kai mirsime? Milijardai žmonių visame pasaulyje ieško prasmės religijoje, o kokiomis idėjomis šie tikėjimai rėmėsi ir kaip jie plėtojosi?“ Lengva ir įdomi pažintis su pasaulio religijomis. Be to, kad tiesiog įdomu, kaip religija atsirado žmogaus gyvenime, einant per istoriją galima rasti idėjų, atspindinčių mūsų vidinį pasaulį, pasaulėžiūrą, ir pritaikyti jas savo gyvenime.

„10 % laimingesnis“ (Dan Harris, 2016). „Nacionalinės laidos metu patyręs panikos ataką, Danas Harrisas suprato, kad kažką gyvenime reikia keisti. Nors niekada nebuvo tikintis, jis įsitraukė į keistą nuotykį su nemalonėn patekusiu pamokslininku, paslaptingu savigalbos guru ir pulkeliu smegenis tyrinėjančių mokslininkų. Ilgainiui jis suprato, kad jo problemas sukėlė tai, ką visąlaik laikė savo stiprybe: niekada nenutylantis ir nepasisotinantis balsas galvoje, padėjęs jam veržtis į priekį itin konkurencingame žiniasklaidos versle, bet ir vertęs priimti be galo kvailus sprendimus, kurie ir sukėlė priepuolį tiesioginiame eteryje. Netikėtai D. Harrisas randa veiksmingą būdą balsui suvaldyti – tai, ką jis visuomet laikė neįmanomu ar beprasmiu užsiėmimu, – meditaciją. Tyrimai rodo, kad šios praktikos nauda neišmatuojama – nuo mažesnio kraujo spaudimo iki iš esmės perprogramuotų smegenų.“

D. Harrisas buvo meditacijos skeptikas, tad nutarė parašyti knygą apie tai. Jeigu ir jūs į meditaciją žiūrite „kreivai“, ši knyga bus pats tas. Rekomenduojama visiems pradedantiesiems.

„Miško maudynės“ (Shinrin-Yoku, 2016). „Autorius ne tik pasakoja apie gydantį miško (ir apskritai gamtos – net ir miesto medžių ar kambarinių augalų) poveikį žmogui, bet ir pateikia praktinių patarimų, kaip būti gamtoje, kad poveikis sveikatai ir savijautai būtų didžiausias.“

„Mąstyk kaip vienuolis: gyvenk ramiau ir prasmingiau“ (Jay Shetty, 2021). „Kas geriau gali padėti surasti gyvenimo prasmę, jei ne vienuolis? Jay’aus patirtis ir išmintis neįkainojamos tiems, kas siekia geresnio gyvenimo ir trokšta išnaudoti visas savo galimybes.“ 26 tūkstančiai 5 žvaigždučių įvertinimų „Amazon“ knygyne daug ką pasako apie šią knygą ir jos autorių. Visų pirma, kad budizmo išmintį (taip pat ir meditaciją) galima pristatyti kiekvienam žmogui suprantama ir priimtina kalba.

„Džiaugsmo knyga. Kaip atrasti ilgalaikę laimę pasaulyje, kuris nuolat keičiasi“ (Dalai Lama, Desmond Tutu ir Douglas Abrams, 2017). Knygoje Dalai Lama ir arkivyskupas Desmondas Tutu dalijasi ne tik asmeninėmis pažiūromis ir potyriais, bet ir mokslininkų nuomone, kas yra neišsenkami džiaugsmo šaltiniai ir kaip juos atrasti nestabiliame šių dienų pasaulyje. Rimtus pokalbius lydi nesibaigiantis juokas ir jaudinantys prisiminimai apie meilę ir netektis. Aiškindamiesi, kas yra džiaugsmas, dvasiniai mokytojai išnagrinėjo daugybę sudėtingų, skaudžių ir painių temų bei pasidalijo nelengvai sukaupta išmintimi, kaip neišvengiamų kančių akivaizdoje gyventi džiaugsmingai ir kaip šį jausmą transformuoti iš trumpalaikio į nuolatinę būseną.

„Piligrimo pasakojimas: dvasinės pratybos“ (Ignacas Lojala, 2020). Dvasinės pratybos[1] yra Jėzuitų įkūrėjo Ignaco Lojolos sukurtos dvasinės pratybos, apimančios sąžinės tyrinėjimą, meditaciją, kontempliaciją, maldą žodžiu ir mintimis bei kitokią dvasinę veiklą.

Meditacijai skirtos platformos:
Headspace (EN), Calm, 10% Happier
https://www.headspace.com/
https://www.calm.com/
https://www.tenpercent.com/

Apie dėkingumo praktiką: kas tai yra, kaip pradėti, kokia šios praktikos nauda.

 

Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? formule@daugiaubalanso.lt