Šeimai

Kaip sumažinti mamų kaltę?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas kokybinis tyrimas parodė, kad dirbančios mamos dažnai jaučia kaltę derindamos vaikų auginimą ir darbą. Jos jaučiasi kaltos, kai turi palikti vaikus darželyje, o jie verkia, kai skiria dėmesį savo asmeniniams poreikiams, kai nesuspėjusios visko pabaigti, nešasi darbų namo, kai reikia išeiti iš darbo anksčiau, kad paimtų vaiką iš daželio laiku ir jis neliktų paskutinis, kai darbo metu skambina į polikliniką norėdamos užregistruoti vaiką pas gydytoją, kai turi dirbti iš namų, nes vaikas ir vėl serga, kai ima biuletenį dėl vaiko ligos, kai nėra tokios, kaip įsivaizdavo būsiančios, kai viešumoje vaikas verkia ir jos nežino kaip, jį nuraminti, kai jaučiasi pavargusios ir neturi jėgų žaisti, kai tėtis skiria vaikams daugiau laiko, nei jos, kai nori užsiimti kūrybine veikla arba dirbti, kol vaikai maži, kai antrą valandą iš eilės leidžia vaikams žiūrėti filmukus, nes dalyvauja darbo susitikime, kai praleidžia mokyklos šventę, nes darbe svarbus susirinkimas… Jaučiamų kalčių sąrašas yra begalinis.

„Mamų kaltės“ jausmas žinomas kaip būsena, kai jautiesi bloga mama, nesugebanti pasirūpinti savo vaikais tinkamai. Mamų kaltė – tai būsena, besisukanti apie mintį, kokia turėtum būti mama: geresnė, atidesnė, kantresnė, ramesnė, supratingesnė, rūpestingesnė… Šis jausmas, nors dažnai literatūroje apibūdinamas kaip „mamų kaltė“, gali būti būdingas ir tėčiams, globėjams ar kitiems vaikus prižiūrintiems asmenims. Todėl žemiau pateikti patarimai skirti visiems, kurie su tuo susiduria.

Kas gali padėti sumažinti kaltės jausmą?

Identifikuokite, kas sukelia kaltės jausmą. Iš kur jis ateina? Kokios situacijos jį sukelia? Užsirašykite kilusias mintis ir įžvalgas dienoraštyje ir skirkite laiko apmąstyti, ką užsirašėte. Pabandykite suprasti, ką kiekvienas dirgiklis reiškia, kokius svarbius jūsų gyvenimo aspektus parodo? Išsiaiškinus savo, kaip mamos, vertybes (kas jums svarbu, o kas ne taip svarbu) bei stengiantis susikoncentruoti ties jomis priimant sprendimus ir organizuojant šeimos gyvenimą pagal tai, kaltės jausmą gali pavykti sumažinti.

Pasikalbėkite su kitomis mamomis. Pabendraukite su kitomis mamomis, esančiomis panašioje situacijoje. Jų patirtys gali padėti atrasti naują požiūrio kampą jūsų problemoms, leisti pamatyti jas kitaip.

Pailsėkite ir skirkite laiko sau. Iš pradžių tai gali sukelti papildomą kaltės jausmą, bet patikėkite – jei esate pavargusi, pasaulis gali atrodyti kur kas tamsesnis nei yra iš tikrųjų. Jei jaučiate, kad esate pervargusi nuo skirtingų vaidmenų savo gyvenime ir bandymo visus juos suderinti – atsitraukite ir kokybiškai pailsėkite: pakeiskite aplinką, gerai išsimiegokite, leiskite sau nieko neveikti arba veikti tai, ką seniai norėjote, bet sau neleidote. Pailsinkite protą ir kūną, kad sugrįžusi prie savo kasdienių darbų galėtumėte jų imtis su nauja energija.

Venkite bendrauti su žmonėmis, kurie sustiprina jūsų kaltės jausmą. Visi gyvenime yra patyrę, kaip asmenys, mėgstantys pamokslauti ir mokyti kitus, gali išmušti iš vėžių, sustiprinti nepasitikėjimą savimi, sukelti abejonę dėl veiksmų pasirinkimo ir pan. Pasistenkite vengti žmonių, kurie moko, kokia turite būti mama. Nutraukite su jais bendravimą ir rinkitės klausyti žmonių, kurie iš tiesų jums linki gero arba yra kompetentingi patarti.

Klausykite savo vaikų ir išgirskite jų tikruosius poreikius. Vaikai yra patys geriausi informacijos šaltiniai apie tai, kas jiems yra iš tikrųjų svarbu ir į ką reikėtų atkreipti jūsų dėmesį. Neturėtumėte spekuliuoti, ko jie norėtų, kokie yra jų lūkesčiai jums. Tiesiog įsiklausykite ir pastebėkite, ką jų elgesys sako apie tikruosius jų poreikius. Jei vaikas ateina, kai dirbate, ir prašo kartu pažaisti, neturėtumėte jaustis kalta, kad dirbate. Tiesiog susitarkite, kada skirsite jam (jai) laiko kartu pažaisti ir laikykitės šio susitarimo.

Domėkitės vaikų auginimu. Skaitykite literatūrą apie vaikų auginimą, klausykitės tinklalaidžių, žiūrėkite apie tai filmus, ieškokite kompetentingų ir mokslu grįstų šaltinių apie tai, kaip geriausia vaikus auginti, kas jiems naudinga, kaip užtikrinti kokybišką jų ugdymą ir pan. Pripildykite save žinių, kuriomis galėsite atremti visų jums norinčių patarti (o gal tiesiog paaiškinti) argumentus, ką turėtumėte daryti ir ko nedaryti. Išsiaiškinkite, kas svarbu jums ir jūsų vaikui, kas pasiteisina, kas jums tinka ir kas netinka ir tuo vadovaukitės.

Kreipkitės į specialistus. Jei jaučiate, kad daugiau nebegalite susitvarkyti su viskuo, jus kamuoja depresyvios mintys, visko tiesiog per daug ir niekas nebedžiugina bei neteikia malonumo, gali būti, kad jums reikalinga profesionali psichologinė pagalba. Neignoruokite šių jausmų ir imkitės priemonių sau padėti. Kartais gali padėti ir pokalbis apie tai, kaip jaučiatės, su jums artimu žmogumi, kuriuo pasitikite.

Praktikuokite atjautą ir meilę sau. „Mamų kaltė“ jau savaime yra labai destruktyvus ir savivertę žlugdantis jausmas, todėl praktikuodama atjautą ir meilę sau galite atsverti šiuos jausmus, pripildyti save atleidimo už klaidas, palaikymo, paguodos – sustiprinti save ir suteikti progų augti.

Nebijokite prašyti kitų pagalbos. Prašyti pagalbos negėda. Jei matote, kad su kuo nors nesusitvarkote, paprašykite partnerio, kito šeimos nario, draugės ar kitų žmonių pagalbos. Dažnai jaučiant kaltę vengiama apie tai kalbėti bei dalintis savo jausmais. Tai užkerta kelią kitiems ne tik jus suprasti, bet ir jums padėti. Įvardykite, ko jums iš tikrųjų reikia, ir paprašykite kitų padėti jums tai įgyvendinti. Nebijokite įvardyti savo poreikių ir darbe. Jei jums reikalingos specifinės priemonės, leisiančios geriau suderinti vaikų auginimą ir profesinius įsipareigojimus – pakalbėkite apie tai su savo vadove (-u) ir kolegomis.

 

Šaltiniai:

Dowling D. Workparent. Thrive in Your Career While Raising Happy Children. Penguin Random House UK, 2021.

Mom Guilt: Causes & 10 Tips for Overcoming. In chosingtherapy.com

Why Mom (or Dad)Guilt is a Thing – and What You Can Do to Stop Beating Yourself Up. In healthline.com