Daugiau Balanso » Kaip nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo?

Kaip nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo?

Jei manote, kad ribos tarp jūsų darbinių ir asmeninių įsipareigojimų yra neaiškios, dažnai apima jausmas, kad nuolatos bėgate ir nieko nespėjate ir dėl to nukenčia jūsų gyvenimo kokybė, pats laikas sustoti ir pagalvoti, kaip šią problemą išspręsti. Nors kartais gali atrodyti, kad gyvenimo tempas tik greitėja, turime vėl ir vėl sau pakartoti, kad paroje yra tik 24 valandos, į kurias turi tilpti visi mūsų įsipareigojimai bei kokybiškam gyvenimui užtikrinti reikalingas poilsis, mityba, fizinė veikla.

Keli patarimai, kaip savo turimą laiką leisti kokybiškai, kad visos jūsų gyvenimo sritys būtų subalansuotos.

1. Suplanuokite savo laiką

Kiekvieną savaitę skirkite laiko suplanuoti savo ateinančią savaitę. Kiekvieną jos dieną. Savaitės planas turi būti realus ir įgyvendinamas, apskaičiuojant tikslų laiką, kurį skirsite kiekvienai veiklai. Į planą turite įtraukti visas savo gyvenimo sritis ir kasdienes veiklas. Jūsų dienos laiko formulė (kai gyvenamas kokybiškas ir subalansuotas gyvenimas) turėtų atrodyti taip:

24 valandos – x (miego valandos) – x (kelionės į / iš darbo ir kitas veiklas) – x (laikas, skirtas asmeniniams įsipareigojimams) – x (sportas, fizinė / aktyvi veikla) – x (laikas, skirtas savęs priežiūrai) = x (darbui skiriamas laikas).

Laikas, skirtas asmeniniams įsipareigojimams yra visa tai, kas jums svarbu ir būtina. Kiekvienas asmuo į šią dienos dalį sudeda skirtingus dalykus. Tai gali būti laikas su šeima, savanoriavimas, bendruomeninė veikla, pomėgiai ir t. t.

Į laiką, skirtą savęs priežiūrai, patenka valgymas, asmeninė higiena, apsirengimas ir kita asmeninė ruoša.

Kai aiškiai matysite, kaip atrodo jūsų diena, išskirta veiklomis su aiškiai skirtu laiku kiekvienai iš jų, galima pereiti prie bendro savaitės plano. Kai kurių žmonių dienos atrodo labai panašios viena į kitą , kitų – asmeninių įsipareigojimų įvairovės dėka viena nuo kitos gali smarkiai skirtis. Kai tampa aišku, kaip atrodo jūsų savaitė ir kiek realiai turite valandų, kurias galite skirti darbui, pereikite prie darbo valandų planavimo. Pabandykite aiškiai susidėlioti savo užduotis bei kiek konkrečiai laiko jums reikia kiekvienai užduočiai arba veiklai atlikti. Svarbu apskaičiuoti teisingai, pasižymint ne tik aktualų veiklos atlikimo laiką, bet ir su ta veikla susijusį netiesioginį laiką. Pavyzdžiui, jei planuojate susitikimą, neužtenka nusimatyti tik jo trukmės, reikia pridėti ir visą laiką, kurį skirsite jam pasiruošti, iki jo nuvykti ir parvykti, išspręsti susitikimo metu susitartus klausimus.

2. Sutaupykite laiko visur, kur galite

Susidėlioję aiškų savaitės planą, tikėtina, pamatysite, kad jums reikia daugiau laiko kai kuriems dalykams, kuriuos norite įtraukti, bet jie į planą netelpa. Taip pat yra rizika, kad jūsų planas bus labai ambicingas, be galimybės turėti tiesiog laisvą laiką tokioms malonioms veikloms, kaip naršymas internete ar socialiniuose tinkluose, šnekučiavimasis su jums brangiais žmonėmis ar kolegomis ir pan. Kitaip tariant – planuojant gali apimti pagunda susiplanuoti tobulą savaitę, kurią bus be galo sunku išpildyti pagal planą, nes gyvenimas yra kur kas spalvingesnis ir niekada nežinote, kas gali atitraukti jus nuo plano. Todėl būkite savikritiškas (-a) ir sutaupykite laiko visur, kur tik galite.

Galbūt galite atidėti kai kuriuos projektus ar susitarimus, kuriuos būtų malonu padaryti jau dabar, bet turint omenyje jūsų skubesnių ar einamųjų darbų apimtis, naivu tikėtis, kad viskas eis visiškai pagal jūsų sudėliotą planą ir jums nereikės papildomo laiko. Galbūt su kai kuriais darbais jums gali padėti kolegos, tereikia jų parašyti arba kartu su vadovu (-e) perskirstyti užduotis. Galbūt kai kurie susitikimai yra ne tokie svarbūs, bet imlūs laikui, ir juos galite atšaukti, svarbius klausimus aptariant telefonu. Galbūt iš plano galite išmesti mažareikšmes užduotis, kurios negeneruoja pridėtinės vertės, bet labai užtrunka. Tiesiog pabandykite kritiškai pažiūrėti į planą ir jį maksimaliai pakoreguoti, kad atsirastų daugiau laisvo laiko. Taip pat pasistenkite adekvačiai vertinti savo turimą laiką ir prisiimkite naujų įsipareigojimų ar užduočių tik tuo atveju, kai matote, kad tikrai tam turite laiko savo savaitės plane.

3. Stebėkite savo planą ir realų jo išpildymo laiką

Fiksuokite, kiek suplanuotos veiklos ir užduotys iš tikrųjų reikalauja laiko. Pavyzdžiui, galbūt planavote, kad atsakyti į el. laiškus užtruksite valandą, tačiau pradėjus tai daryti paaiškėjo, kad jums reikia mažiausiai dviejų valandų. Jeigu niekaip negalite išvengti papildomo laiko investavimo į užduotį, turite savo planą pakoreguoti taip, kad jame numatyta laiko trukmė atitiktų realybę (kitaip tariant – perplanuoti savo laiką). Laiko valdymo ekspertai pataria naudotis „80/20 taisykle“, kuri numato, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų (dar vadinama Pareto principu).

Padėsite sau, jei priimsite tiesą, kad negalite padaryti visko, ko iš jūsų norima, kad visi aplink jaustųsi patenkinti. Pavyzdžiui, jei aiškiai suprantate, kad dalyvaudamas (-a) susitikime, kur jūsų dalyvavimas nėra būtinas, bet kiti norėtų, kad jame dalyvautumėte, nereikalingai sugaišite pernelyg daug laiko, teisingas pasirinkimas bus atsiprašyti kolegų ir susitikime nedalyvauti, sutaupytą laiką skiriant užduotims, kurios tiesiogiai priklauso nuo jūsų. Taip pat, galbūt pastebėsite, kad kai kurias veiklas susiplanavote ilgesnei trukmei, nei iš tikrųjų reikia. Pavyzdžiui, galbūt susitikime užtenka pabūti pusvalandį, o ne valandą, kaip iš pradžių manėte, ir tokiu atveju, išėję iš jo anksčiau, sutaupytą laiką galėsite investuoti į kitą užduotį, kuri jums sugeneruos didesnę vertę. Net jei kai kurie jūsų sprendimai gali nepatikti kitiems – trumpalaikis diskomfortas ir aiškių ribų nustatymas ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti daugiau naudos.

4. Ieškokite pagalbos

Jeigu pabandėte taikyti pirmuosius tris patarimus, bet vis dar nepavyksta padaryti visko, ką turite padaryti – nebijokite kreiptis pagalbos. Prieš tai darydami dar kartą atidžiai peržiūrėkite savo laiko planą bei nustatykite objektyvias priežastis, kodėl kai kurios užduotys liko neatliktos. Gali būti, kad tai nėra jūsų asmeninio planavimo gebėjimų klausimas, o tiesiog turite per daug darbinių įsipareigojimų arba jums skiriama per daug užduočių. Keli dalykai, į kuriuos galite atkreipti dėmesį prieš kalbėdami su savo vadovu (-e) ar kolegomis, kurie jums vis bando skirti naujų darbų:

Susirinkite faktus. Sudarykite aiškų sąrašą su visomis užduotimis ir joms atlikti reikalingomis laiko trukmėmis (jei laikėtės ankstesnių patarimų, šią informaciją jau turite).
Atvaizduokite savo dienos, savaitės ar ilgesnio laiko planą vizualiai. Galite tiesiog atspausdinti kalendorių arba vizualizuoti planą kita forma. Šiuo atveju forma, kuria pateikiate informaciją, yra mažiau svarbi, nei jos turinys. Jūsų tikslas – aiškiai parodyti, kaip jūsų turimas laikas ir iš jūsų reikalaujamas darbo atlikimas prasilenkia.
Pristatykite informaciją. Šiuo atveju svarbiau yra ne „įrodyti savo tiesą“, bet iš tiesų parodyti realybę bei paprašyti pagalbos išspręsti jūsų problemą, jums skirtas užduotis suskirstant pagal svarbumą, deleguojant kitiems komandos nariams, supaprastinant ir panašiai.

5. Periodiškai peržiūrėkite savo planus

Skirkite laiko kokybiškam planų peržiūrėjimui. Neverta tikėtis, kad kartą puikiai pavykus sudėti planą, jis tiks visada. Pastebėsite, kad kartais užtenka peržiūrėti kas savaitę, bet būna laikotarpių, kai tai reikia daryti ir kasdien. Taip pat ilgainiui įprasite gana tiksliai nusimatyti užduočių atlikimo trukmę, bei planuosite savo laiką vis tiksliau.

Nesijaudinkite, jei viso proceso metu bus akimirkų, kai jausitės blogai dėl to, kad nepavyksta visko sklandžiai susiplanuoti. Būkite sau kantrus (-i) bei adekvatus (-i) dėl savo realių galimybių. Pakeliui, tikėtina, teks išmokti ir dažniau pasakyti „ne“, kai naujos užduotys ar veiklos akivaizdžiai netelpa į jūsų laiko biudžetą.