Lietuvoje beveik 7 iš 10 moterų jaučiasi kaltos derindamos profesinę veiklą ir vaikų auginimą. 65 proc. moterų prisipažino, kad jaučiasi kaltos palikdamos mažus vaikus kitų priežiūrai, kol pačios dirba, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Šį rudenį atlikti gilesni kokybiniai tyrimai parodė, jog kaltės jausmą moterims kelia visuomenės lūkestis, kad moterys turėtų dirbti taip, lyg neturėtų vaikų, ir auginti vaikus taip, lyg neturėtų darbo.

Apie ką tyli dirbančios mamos?

Siekdama mažinti dirbančių mamų patiriamą kaltės jausmą bei akcentuoti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo svarbą, šiandien Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradeda socialinę kampaniją „Apie ką tyli dirbančios mamos?“. Kampanijos tikslas – įgalinti moteris derinti motinystę ir karjerą joms tinkamu būdu, skatinti šeimai palankios darbo aplinkos kūrimą, pakviesti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą.

„Asmeninio gyvenimo ir profesinių įsipareigojimų derinimas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – tokį bendrą suvokimą ir norime formuoti. Šiuolaikinė mama yra ir darbuotoja, kuriai reikia visuomenės palaikymo ir tinkamų sąlygų derinti darbą su motinyste. Žinoma, asmeninio gyvenimo ir darbo derinimas be galo svarbus visiems šeimos nariams, tačiau dėl nerealistiškų lūkesčių mamoms, vis dar nepakankamų derinimo galimybių ir nevienodo pasiskirstymo darbais šeimoje, paslaugų trūkumo, mamos dažnai jaučiasi kaltos. Sėkmingas derinimas yra būtinas savirealizacijai, sveikam ir pilnaverčiam žmonių funkcionavimui“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Dirbančios mamos jaučiasi kaltos, nes visuomenė sutinka, kad jos turėtų jaustis kaltos, – tokias išvadas, pasak kontrolierės, galima daryti remiantis tarnybos 2020-2021 metais atliktais tyrimais.

„Derinti motinystę ir profesinius poreikius yra sunkus darbas, todėl normalu, kad kyla iššūkių, jaučiamas nerimas, įtampa, nuovargis, stresas. Kaltės jausmas neturėtų būti šių jausmų sąraše. Juk auginti vaikus ir sudaryti sąlygas tai daryti sveikoje visuomenėje yra visų atsakomybė: partnerio, šeimos narių, darbovietės, visuomenės. Visuomenė, o pirmiausia darbdaviai ir kolegos, turėtų ne tik suprasti ir palaikyti dirbančias mamas, bet aktyviai prisidėti kuriant tinkamą darbo aplinką, kurioje moterys galėtų jaustis patogiai, dirbti ir atlikti darbines funkcijas joms tinkamomis ir lanksčiomis sąlygomis šiame gyvenimo ir karjeros etape“, – komentuoja Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Darbo ir šeimos konfliktas – moterys laviruoja tarp rūpesčio vaikais ir kitų asmeninių poreikių

Dar pernai atliktos visuomenės apklausos metu daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.) negalėjo teigti, kad jiems pavyksta suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Ilgos darbo valandos arba viršvalandžiai moterims dažniausiai trukdo auginti vaikus ir dalyvauti jų ugdyme, tinkamai rūpintis savo sveikata, keliauti ir būti gamtoje, leisti laiką su sutuoktiniu/partneriu ir kitais artimaisiais.

Vis dėlto, kai jaučiamas darbo ir šeimos konfliktas, moterys dažniau nei vyrai prioritetu laiko šeimą. Pavyzdžiui, 45 proc. moterų siekdamos karjeros nebūtų pasirengusios padirbėti ilgiau, jei dėl to reikėtų atsisakyti šeimos įsipareigojimų – nenuvežti vaiko į būrelį, nenueiti į mokyklos šventę ir pan., taip manė tik 27 proc. vyrų. 73 proc. moterų norėtų turėti daugiau laiko su šeima (to paties norėtų 56 proc. vyrų).

Siekiant detaliau išsiaiškinti, su kokiais jausmais derindamos karjerą ir vaikų auginimą susiduria moterys, papildomai buvo organizuoti fokus grupių tyrimai ir individualūs interviu su dirbančiomis mamomis. Pokalbiai parodė, kad nepaisant to, kad absoliučiai visoms motinystė kelia daug teigiamų patirčių ir jausmų, visos būdamos vaiko priežiūros atostogose turėjo ir savirealizacijos darbe poreikį, norą užsiimti ne tik motinyste bei galėti vaiko priežiūrą derinti su darbu ir kūryba.

„Pokalbių su mamomis metu paaiškėjo, kad darbo (asmeninės savirealizacijos, karjeros, tobulėjimo profesinėje srityje) ir vaikų auginimo bei kitų šeiminių klausimų derinimas moterims dažniausiai sukelia neigiamus jausmus, tokius kaip kaltė, nerimas, stresas, nuovargis, kartais ir panika, gyvenimo kontrolės praradimas, jausmas, kad nebevaldai savo pačios laiko, abejonė dėl priimtų sprendimų tinkamumo, baimė, kad nesuteiki vaikui to, kas jam yra geriausia, spaudimas būti tobula mama“, – pasakoja B. Sabatauskaitė.

Dirbančios mamos prisipažino nuolat save graužiančios, kad nėra geros mamos, kad neatsižvelgia išimtinai į vaiko poreikius, kad nori dirbti ir užsiimti kita veikla, kad nori pailsėti ir nieko neveikti bei skirti laiko sau. Jos taip pat graužia save, kai dėl šeimos yra priverstos išeiti anksčiau iš darbo, „nusukti“ darbo valandų, darbo metu pasirūpinti šeimyniniais klausimais ir pan.

Moterys išsikalbėjo jaučiančios darbo aplinkos lūkesčius, kad moterys turi dirbti taip, lyg vaikų neturėtų. Dažnai susiduria su išankstinėmis nuostatomis, esą vaikų turinčios moterys nebus lojalios, darbščios ir efektyvios darbuotojos, nes joms rūpės tik vaikai ir šeima. Nepaisant ir paties lygiavertiškiausio pasiskirstymo atsakomybėmis poroje, moterims tenka didžioji emocinio krūvio dalis, kuri be galo išvargina ir sustiprina kaltės jausmą.

Kas sumažintų kaltės jausmą?

Moterys įvardino tris pagrindinius dalykus, kurie padėtų sumažinti darbo ir vaikų auginimo konfliktą, kaltės jausmą ir realiai padėtų jų aplinkoje: aktyvesnis partnerio įsitraukimas į vaikų auginimą, supratingas darbdavys su šeimai draugiška ir lanksčia darbo aplinka, lankstesnės ir prieinamos vaiko priežiūros paslaugos bei galimybė dirbančiai mamai pailsėti.

Panašius rezultatus parodė ir „Vilmorus“ tyrimas, kur respondentai įvardino, jog asmeninį gyvenimą ir darbą geriau suderinti padėtų: lankstus darbo grafikas (tam pritarė 59 proc.), palankus darbdavio ir kolegų požiūris (43 proc.), galimybė pasiimti ilgesnes atostogas, laisvas dienas pagal poreikį (39 proc.); prieinamos vaiko priežiūros paslaugos (darželiai, lopšeliai, dienos centrai) (37 proc.).

Auginti vaikus – visos visuomenės atsakomybė

„Mes turėtume keisti ne moteris, o visuomenę taip, kad pačios moterys ir visuomenė (pradedant nuo artimiausios aplinkos – šeimos, vyro, giminaičių, ir darbovietės – kolegų, vadovų) suprastų, jog šeimos ir darbo derinimo procese būna visko: pavėluotai atliktų darbų, nepamatytų vaikų švenčių ir treniruočių, pasiėmimo iš darželio paskutinį, vėliau atsakytų elektroninių laiškų ir pan. Tai yra normalu ir žmogiška. Tuo pačiu, tai yra sunkus ir pilnas iššūkių darbas, kuriam reikalingas palaikymas, aktyvus tėčių įsitraukimas, palankios darbo kultūros bei priemonių, leidžiančių suderinti šeimą ir darbą žmogui patogiausiu būdu, užtikrinimas“, – tvirtina lygių galimybių kontrolierė.

APIE KAMPANIJĄ

Šiandien prasidedanti socialinė kampanija „Apie ką tyli dirbančios mamos?“ rodo, kad šiuolaikinės mamos yra labai įvairios: kai kurios negali išlaukti, kada grįš į darbą, kitos mielai nedirbtų iki vaikai pradės eiti į mokyklą. Reklama socialiniuose tinkluose iki pat gruodžio kalbės apie tai, kad šiuolaikinė mama yra visokia: karjeristė, motiniška, socialiai aktyvi, pavargusi, darbinga, sportuojanti, ir turi teisę tokia būti be visuomenės spaudimo ir sukeliamo kaltės jausmo.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.