• Pradžia
  • Naujienos
  • Trumpesnė darbo savaitė viešojo sektoriaus tėvams: ką sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

Seimui priėmus Darbo kodekso pataisą, numatančią trumpesnę darbo savaitę mažamečius vaikus auginantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, visuomenėje kilo diskusijos: vieni reiškė palaikymą, kiti – pasipiktinimą. Skundų bei kreipimųsi sulaukė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Lygių galimybių kontrolierė skundų nagrinėti negali

Visų pirma, svarbu paminėti, kad Lygių galimybių kontrolierei suteikta teisė atlikti dviejų įstatymų vykdymo priežiūrą: Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminacija išimtinai lyties pagrindu, o Lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos pagrindu.

Darbas valstybės ar savivaldybės biudžeto finansuojamo darbdavio naudai bei darbas privačios nuosavybės formos darbdavio naudai, kitaip tariant – darbas viešame arba privačiame sektoriuje – nėra požymiai, kurie yra įtvirtintini Lygių galimybių įstatyme kaip draudžiamo diskriminavimo pagrindai. Šie požymiai nepatenka ir į socialinės padėties apibrėžtį.

Dėl šios priežasties lygių galimybių kontrolierė neturi kompetencijos nagrinėti skundų, teikiamų dėl minėtos Darbo kodekso pataisos. O dėl įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galėtų pasisakyti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Tėtis su vaiku / Orange Studio Photography nuotr.

Trumpesnė darbo savaitė aktuali ne tik žmonėms viešajame sektoriuje

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba visuomet pasisakė už darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą skatinančias ir jį gerinančias priemones, todėl dažnėjančias diskusijas Seime apie tokių priemonių įteisinimą vertinu pozityviai. Tačiau natūralu, kad visuomenėje kyla nepasitenkinimas dėl priimtos aptariamos Darbo kodekso pataisos, kai trumpesnės darbo savaitės galimybė taikoma tik viešajame sektoriuje dirbantiems tėvams – žmonės jaučia nelygybę. Viešas diskutavimas šiuo klausimu yra sveikintinas – tai gali padėti atskleisti neigiamas įstatymo taikymo pasekmes ir, galbūt, paskatinti pokyčius“, – komentuoja lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

B. Sabatauskaitė pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip trumpesnė darbo savaitė, taip pat aktualios ir negalią turinčius vaikus bei pilnamečius artimuosius prižiūrintiems žmonėms: „Tyrimai rodo, kad asmenys, prižiūrintys žmones su negalia, patiria neigiamus pokyčius užimtumo srityje – dėl žmonių su negalia priežiūrai skiriamo laiko, jie turi atsisakyti dalies savo apmokamų darbo valandų ir prarasti dalį savo pajamų, kai kurie apskritai yra priversti atsisakyti darbo. Tuo pačiu vis dar labai trūksta paslaugų šeimoms, prižiūrinčioms artimuosius su negalia. Tai parodo, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės reikalingos įvairioms skirtingoms visuomenės grupėms, o konkretūs darbuotojų poreikiai priklauso nuo individualių situacijų.

Viliuosi, kad šiuo metu vykstančios diskusijos paskatins apie tai susimąstyti ne tik politikos formuotojus, bet ir pačius darbdavius“.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.