Namų ruoša gerokai dažniau krenta ant moterų pečių: kaip skatinti sąžiningą darbų pasidalijimą šeimoje?

Autorė: Beatričė Mikšytė

Kiekvieno iš mūsų buitis pilna dalykų, kuriais reikia pasirūpinti kasdien. Maisto gaminimas, apsipirkinėjimas, švaros palaikymas, skalbimas, sodo darbai, augintinių priežiūra – tik keletas jų. Natūralu, kad tai užima daug mūsų laiko, kurį galėtume skirti laikui su brangiais žmonėmis, poilsiui, intelektualinei veiklai, sveikatinimuisi, sportui ar kitiems maloniems užsiėmimams. Skirtingus buities aspektus stebintys specialistai pastebi, kad namų ruošos darbai nebūtinai turi būti viską nustelbiantys, tačiau tam reikalingas organizuotumas ir planavimas, o svarbiausia – lygiavertis darbų ir atsakomybių pasidalijimas tarp partnerių ar kartu gyvenančių asmenų.

Būdai, padedantys neleisti buičiai užgožti visų kitų mums svarbių gyvenimo sričių, išryškinami ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulėje.

Už namų ruošą kur kas dažniau atsakingos moterys

Nors buities darbai turėtų būti lygiai paskirstomi tarp partnerių, taip sumažinant vienam žmogui atitenkantį darbų kiekį, pastebima, kad namų ruoša gerokai dažniau rūpinasi moterys nei vyrai. Europos lyčių lygybės indekso duomenys rodo, kad moterys Lietuvoje beveik tris kartus daugiau laiko nei vyrai skiria maisto gaminimui ir kitiems namų priežiūros darbams.

„Europos lyčių lygybės instituto surinkti duomenys rodo, kad bent 1 valandą per dieną namų ruošos darbams skiria 79 proc. moterų ir vos 29 proc. vyrų. Tai atskleidžia, kad 70 proc. vyrų šiems darbams neskiria net valandos. Namų ruošos klausimu atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra ypač didelis“, – teigia Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų grupės vadovė Jolanta Reingardė.

Lyginant su 2010 m. vykdyto analogiško tyrimo duomenimis, vyrų įsitraukimas į namų ruošą padidėjo 5 proc., o moterų sumažėjo 3 proc. Visgi, J. Reingardė akcentuoja, kad per daugiau nei dešimtmetį šioks toks pokytis įvyko, tačiau jis nėra reikšmingas ir moterims tenkančios naštos iš esmės nepalengvina.

„Para visiems mums vienodai turi 24 valandas. Jei iš darbo grįžusios moters laukia dar viena pamaina tvarkant namus, ruošiant maistą, padedant vaikams atlikti namų darbus, ji tai daro ko nors kito sąskaita – miego, laisvalaikio ar apsilankymo pas gydytoją. Kai moterys neturi laiko šiems dalykams, ne veltui stebime tokius prastus jų psichinės sveikatos rodiklius“, – kalba J. Reingardė.

Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų grupės vadovė Jolanta Reingardė / asm. archyvo nuotr.

Nuo sąžiningų dalybų iki platesnio paslaugų tinklo

Savo šeimoje siekiant lygiaverčio atsakomybių ir darbų pasidalijimo, visų pirma galima pradėti ir nuo savęs bei bendrų su partneriu priimamų sprendimų. Visų atliekamų darbų išsigryninimas ir užfiksavimas popieriuje, sąžiningas darbų pasiskirstymas aptariant juos iš anksto, dėmesingumas ir pagarba vienas kitam – tai keli iš daugelio būdų, padedančių kurti pagarba grįstą ir sveiką aplinką namuose, kai nei viena pusė nėra prisiėmusi per daug atsakomybių.

Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų grupės vadovė J. Reingardė pastebi, kad be asmeninių iniciatyvų, didelę svarbą šiame procese turi ir valdžios priimami sprendimai, šalies darbdavių pastangos.

„Didžiausią progresą lygybės buityje srityje iš Europos Sąjungos šalių per šį dešimtmetį pasiekė Malta. Čia stebimas įdomus fenomenas – Maltoje ilgą laiką nebuvo tinkamai išvystyta vaikų priežiūros paslaugų infrastruktūra, tad moterims auginant ir nuolat prižiūrint vaikus pačioms, jų užimtumas buvo labai mažas. Kai vaikų priežiūros paslaugų tinklas buvo išvystytas ir moterys įsiliejo į darbo rinką, tai paskatino vyrus prisiimti daugiau atsakomybės už buities darbus“, – teigia J. Reingardė, pabrėžianti, kad būtent paslaugų prieinamumas leidžia abiem partneriams sėkmingai derinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą, sukuriant palankesnį kontekstą lygesniam vaidmenų pasiskirstymui.

Ekspertė kaip dar vieną svarbią sritį įvardija vyrų pasiryžimą išeiti tėvystės atostogų, o taip pat darbdavių suteikiamą pagalbą derinant darbą ir šeimą, požiūrį į šiomis dienomis kaip niekad populiarų nuotolinį darbą.

„Vertiname nuotolinio darbo suteikiamus privalumus, tačiau turime atidžiai įsivertinti ir galimas rizikas. Šis darbo modelis negali būti suprantamas, kaip pagalba moterims derinant darbą ir rūpestį šeima. Pastebima vis daugiau nuomonių ir tyrimų duomenų, atskleidžiančių, kad moterys dažniau pageidauja dirbti per nuotolį, tačiau taip mes galime dar labiau įtvirtinti  tradicinius  vaidmenis ir vietoje žingsnio į priekį žengti du atgal“, – pasakoja J. Reingardė.

Turėtų įtraukti visą šeimą

Sertifikuota „KonMari“ metodo konsultantė Urtė Urbonavičienė, padedanti žmonėms nuosekliai susitvarkyti namus ir išvengti daiktų kuriamo chaoso, savo klientų tarpe taip pat pastebi daugiau moterų nei vyrų, tačiau tikina, jog pajutus tvarkingų namų kuriamą teigiamą poveikį, į šį procesą netrunka įsitraukti visi šeimos nariai nepriklausomai nuo jų lyties ir amžiaus.

„Padėdama žmonėms susitvarkyti namus lyg kviečiu per santykius su daiktais pažvelgti į savo praeitį ir ją įsisąmoninti. Kai tampame laisvesni nuo savo praeities, atsiranda erdvės būti čia ir dabar, o taip pat ir erdvės naujiems gyvenimo patyrimams. Žmonės, kurie kreipiasi į mane, jaučiasi nebegalintys aprėpti savo daiktų arba supranta, kad buičiai atiduoda per daug jėgų ir laiko. Jie kreipiasi su lūkesčiu mažiau tvarkytis ir labiau mėgautis buitimi, mažiau jai vergauti“, – pasakoja U. Urbonavičienė.

Jos teigimu, sulaukiama daugiausiai moterų užklausų, tačiau namuose pradėjus generalinę tvarką įsitraukia visa šeima – ir antrosios pusės, ir vaikai. Nors vyrai šiame procese būną atsakingi už savo daiktus, U. Urbonavičienė mano, kad atliekamų namų ruošos darbų kiekis yra tiesiogiai susijęs su namuose praleidžiamu laiku.

„Pastebiu, kad vyrai dažniau tvarkosi sau priklausančius daiktus – dokumentus, įrankius ir pan. Tuo tarpu bendrus daiktus dažniau tvarko moterys. Jos namuose atsakingos už daugiau sričių, daiktų, tačiau tai labai individualu ir kiekvienoje šeimoje yra vis kitaip.  Mano nuomone, didesnis vyrų įsitraukimas prasideda nuo ilgesnio jų buvimo namuose. Kuo ilgiau būni namuose, tuo labiau jais rūpinasi.  Kai visuomenę prisivys pokyčiai lyčių lygybės srityje, tikiu, kad matysime ir daugiau į buitį įsitraukiančių vyrų”, – įžvalgomis dalijasi U. Urbonavičienė.

Kviečiame išbandyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę – interaktyvų įrankį kuriuo kiekviena(s) gali susidėti savo asmeninę formulę bei pagerinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse: https://daugiaubalanso.lt/formule/

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.