Milijonus įtraukianti savanoriška veikla: stiprina ir bendruomenes, ir asmenybes

Autorė: Beatričė Mikšytė

Įprasmina kasdienybę, praturtina pozityviomis emocijomis ir kuria vertę bendruomenei – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos įvardija savanoriška veikla užsiimantys žmonės. Skaičiuojama, kad pasaulyje šiai prasmingai veiklai bent dalį savo laiko skiria daugiau nei 1 mlrd. žmonių. Savanorystės svarba dar labiau išauga krizinėmis situacijomis – pandemija, karas, migrantų krizės skatina susimąstyti, kaip net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelės pastangos gali prisidėti prie geresnio rytojaus. Tai supranta ir šalies darbdaviai, vis dažniau suteikiantys darbuotojams galimybę savanoriška veikla užsiimti net ir darbo metu.

Savanorystė, kaip būdas kurti tvirtus socialinius ryšius, išryškinama ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulėje, kurioje kiekviena(s) gali susidėti savo asmeninę formulę.

Nuo kasdien sutinkamų iki transformuojančių veiklų

Nors savanorystė yra paplitusi daugelyje pasaulio šalių, aktyviausi šioje srityje yra Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai – beveik 42 proc. jų yra bent kartą prisidėję prie neatlygintinos veiklos ir jai vidutiniškai skiria daugiau nei 50 val. per metus. Nuo dalyvavimo aplinkosauginiuose projektuose iki anglų kalbos mokymo užsienio šalyse – amerikiečiai dalyvauja įvairiausiuose veiklose, o įsitraukimas auga kasmet.

Į savanoriškas veiklas vis dažniau įsitraukia ir Europos gyventojai – „Eurostat“ duomenimis, savanorystei savo laiko skiria 19 proc. europiečių. Daugiausiai savanoriaujančių fiksuojama Norvegijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, o Lietuvoje savanoriškose veiklose dalyvauja daugiau nei 16 proc. gyventojų.

Įmonės „Euromonitor International“, aktyviai palaikančios savanorystės kultūrą, projektų vadovė ir iniciatyvos „Sava platforma“ konsultantė Kristina Balčiauskaitė pastebi, kad ši veikla pasižymi dvejomis esminėmis naudomis.

„Savanorystė prisideda prie žmogaus emocinės būsenos, nuotaikos gerėjimo, organizme mažėja streso lygis. Aktyvios savanorystės metu mes judame, auga vidinės prasmės jausmas – tai mažina depresyvias nuotaikas. Aukojant neatlygintinai ar darant gerus darbus savanoriai dažnai pajaučia vadinamąjį „pakilimo“ jausmą, kai organizme išsiskiria laimės hormonas endorfinas. Antroji nauda – vidinių nuostatų bei vertybių permąstymas“, – sako K. Balčiauskaitė.

Įmonės „Euromonitor International“ projektų vadovė ir iniciatyvos „Sava platforma“ konsultantė Kristina Balčiauskaitė

K. Balčiauskaitės teigimu, ši nauda ypatingai išryškėja tada, kai savanoriai ryžtasi prisidėti prie sudėtingesnių situacijų, kurios nėra emociškai lengvos ar vertybiškai patogios. Tokiu būdu, savanorystę skatinančios organizacijos, gali stiprinti ir įvairovės supratimą darbovietėje.

„Šalia lengvesnių savanorysčių gamtoje ar padedant gyvūnams, kai kurios įmonės vis dažniau kviečia savo darbuotojus savanoriauti stipresnį emocinį krūvį turinčiose veiklose, pavyzdžiui, migrantų stovyklose ar padėti nevyriausybinėse organizacijose, kurios dirba su žmonėmis su negalia. Po tokių patirčių neretai reikalingas dialogas ir refleksija tiek su savimi, tiek su kolegomis. Kol nepraleidome laiko tokioje savanorystėje, neišklausėme kitokios patirties ar istorijos, nepermąstėme savo vidinių blokų šia tema, turimos nuostatos gali būti klaidingos. Tokios savanorystės neša didžiausią naudą tiek savanoriui, tiek visuomenei nes po požiūrio transformacijos vyksta vidinis ir išorinis augimas“, – pastebi K. Balčiauskaitė.

Amžius savanorystei – ne riba

Nors savanorystė neretai gali būti klaidingai siejama tik su jaunais žmonėmis, kurie nevaržomi įsipareigojimų keliauja po skirtingus pasaulio kampelius, neatlygintina veikla vietos bendruomenėse įtraukia įvairiausio amžiaus žmones. Pavyzdžiui, pietryčių Azijoje ligoninėse aktyviai savanoriauja vyresni žmonės besirūpinantys, kad gydytojų laukiantiems žmonėms nieko nepritruktų. Senjorai taip pat prižiūri mokyklų vietoves ir užtikrina, kad mažieji saugiai pereitų perėjas.

Lietuvos sostinėje veikiančio MO muziejaus edukacijų vadovė ir savanorių koordinatorė Jurgita Zigmantė pasakoja, kad čia kiekvieną pusmetį savanoriauja po daugiau nei 100 savanorių, kurių amžius svyruoja nuo 14 iki 80 metų.

„Itin didžiuojamės, kad būtent tarp senjorų yra tokių savanorių, kurie kartu su mumis jau nuo pat muziejaus atidarymo ir yra svarbi mūsų bendruomenės dalis, mes juos labai vertiname. Dažnai garbaus amžiaus savanoriai yra reiklesni, bet tuo pačiu ir atsakingesni, aktyviau įsijungia į įvairias veiklas, siekia naujų žinių, nori prisijungti prie iniciatyvų, pažinti, kaip muziejus veikia ir prisidėti prie jo veiklų visose srityse. Turime ir savanorę, kuri kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį veda nemokamas ekskursijas muziejaus lankytojams senjorams. Tuo džiaugiasi tiek lankytojai, tiek ir ji pati“, – sako J. Zigmantė.

MO muziejaus edukacijų vadovė ir savanorių koordinatorė Jurgita Zigmantė

J. Zigmantės teigimu, daugelis vyresnio amžiaus senjorų įvardija, kad, atsiradus daugiau laisvo laiko, jie nori jį turiningai praleisti, ką nors sužinoti. Kitai daliai – savanorystės muziejuje transformuojasi į naujo savęs atradimą, artimesnį susipažinimą su menu.

Integrali gyvenimo dalis

Pilietinės visuomenės organizacijas ir žmones norinčius savanoriauti apjungiančios iniciatyvos „Sava platforma“ atstovė K. Balčiauskaitė pastebi, kad Lietuvoje ir už jos ribų gausu organizacijų, kviečiančių prisijungti prie neatlygintinos veiklos, tačiau sau tinkamiausią veiklą gali pasirinkti tik pats žmogus – akstinas išbandyti savanorystę kiekvienam gali būti skirtingas ir stipriai susijęs su vertybėmis bei asmeninėmis istorijomis.

„Galbūt mano gyvenime nebuvo situacijų, kurios motyvuotų mane keliauti į vaikų dienos centrus padėti mažiesiems daryti namų darbus, bet gal mano aplinkoje yra diabeto istorija ir man būtų labai svarbu prisidėti prie organizacijos, kuri rūpinasi šia liga sergančiais žmonėmis. Kiekvienas išsirenka sritį, kurioje jo pagalba bus reikalingiausia, o kartu praturtins ir patį žmogų“, – sako K. Balčiauskaitė.

Šiai nuomonei antrina MO muziejaus atstovė J. Zigmantė, pabrėžianti, kad savanorystė – tai integrali gyvenimo dalis.

„Manau, kad kuo daugiau žmogus savanoriauja, tuo jis yra turtingesnis savo vidumi, žiniomis ir patirtimis. Savanorystė ne tik atveria kelią pažinti ir atrasti naujų dalykų, megzti ryšius, bendrauti su skirtingais žmonėmis, bet ir suteikia tau, kaip asmenybei, galimybę augti, tobulėti, išbandyti dar neišbandytas sritis ar veiklas“, – apibendrina J. Zigmantė.

Kviečiame išbandyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę – interaktyvų įrankį kuriuo kiekviena(s) gali susidėti savo asmeninę formulę bei pagerinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse: https://daugiaubalanso.lt/formule/

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.