Mamų apklausa Lietuvoje: kokios vyrų ir sisteminės pagalbos labiausiai reikia

Lapkričio pabaigoje Lietuvoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 550 mamų, parodė nepagrąžintą buvimo mama vaizdą ir jausmą. Iš moterų atsakymų matyti, kad joms reikia ne visuomenės spaudimo, o supratingumo.

Armas ir Rusnė / Martyno Ambrazo nuotr.

Tėčių dalyvavimo buityje ir auginant vaikus nebus per daug, o moterims itin svarbus kitoks požiūris, kad vyrai būtų ne pagalbininkai, o dalininkai, – rodo mamų apklausa.

Matosi ir tai, kad dalis moterų yra visiškai patenkintos vyro įsitraukimu į vaikų priežiūrą – ekspertai sako, kad tai yra didelis šio dešimtmečio pokytis mūsų visuomenėje.

Moterys prašo mažiau visuomenės spaudimo „būti gera mama“

„Moterys nori iš visuomenės mažiau spaudimo dėl tobulumo ir buvimo „gera mama“. Taip pat mamos pripažino, kad ši apklausa joms buvo puiki savirefleksija – stabtelėti ir pagalvoti, ir jos suprato, jog augindamos vaikus yra pervargusios, kad joms reikia autonomiškos erdvės, jų darbo įvertinimo, nes viešojoje erdvėje įdomios tik sėkmingą karjerą padariusios moterys“, – „Facebook“ vykdytos apklausos rezultatus apžvelgia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.

Margarita Jankauskaitė / Vladimiro Ivanovo nuotr.

Paklausus „Kas jums sunkiausia būnant mama?“, daugiausiai atsakymų sulaukė: tęstinis nuovargis (10,1 proc. visų atsakymų), socialinio gyvenimo susiaurėjimas (9,8 proc.), nuolat persekiojantis kaltės jausmas dėl nesugebėjimo suderinti savo, profesinių, vaiko ir partnerio interesų (9,5 proc.), miego trūkumas (8,5 proc.), spaudimas būti gera mama (6 proc.), nerimas dėl vaikų saugumo, vaikų ligos, vaikų nepaklusnumas ir tarpusavio ginčai, nuolatinė įtampa dėl finansų stygiaus.

Motinystė – aukštinama, bet kiek darbo ji reikalauja – nutylima

„Mamų apklausa parodė įdomų pireštaravimą, dvigubus spąstus moterims, kylančius iš to, kad mūsų visuomenėje moterys verčiamos rinktis tarp motinystės ir savęs realizavimo galimybių. Viena vertus, motinystė priskiriama moterims kaip svarbus tapatumo aspektas ir turime net atskirą dieną jai atšvęsti, bet tuo pačiu viešai žavimės tomis, kurios daro karjerą ir yra matomos visuomenėje“, – sako M. Jankauskaitė.

Ekspertė pastebi įdomų paradoksą: viena vertus, motinystė Lietuvoje keliama ant pjedestalo, bet tuo pačiu visiškai nutylime ir nematomomis paverčiame tas pastangas, kurių reikalauja vaikų auginimas ir rūpinimasis šeima.

„Žvelgiant visuomenės akimis per žiniasklaidos jai siūlomus akinius, moters gyvenimas vertės įgyja tik tuomet, kai ji gali pasipuikuoti viešais pasiekimais ar svaiginančia karjera, t.y. perima vyrišką elgesio modelį. Tačiau motinystės iššūkių, tikrųjų kasdienių patirčių, kurios persmelktos nuovargio, nerimo, įtampos ir skubėjimo, viešas aptarimas paverstas beveik tabu: kiekviena žino, saugant reputaciją apie tai verčiau neprasitarti“, – įžvelgia M. Jankauskaitė.

Jeigu neapžioji visų vaidmenų – kaltink save

Apklausoje dalyvavusios mamos prisipažino, kad jaučia didelį visuomenės spaudimą būti geromis, tobulomis mamomis, peršant viską, įskaitant karjerą ir nepriekaištingą, seksualumu spinduliuojančią išvaizdą, aprėpiančių „supermamyčių“ idealus.

„Taip formuojamą šiuolaikinės moters, mamos, įvaizdį vertinčiau kaip gerai užmaskuotą aukų kaltinimą. Paslėpta žinutė lašas po lašo nuodija moterų savimonę ir savivertę, versdama įtikėti, kad jeigu nesusidoroji, pervargsti, kažko nespėji, esi prastos nuotaikos ir negali pretenduoti į grožio konkursą, kaltinti gali tik save. O jeigu nebepajėgi draskytis keliais frontais, nebeapžioji emancipacijos siūlomų perspektyvų, gal vertėtų grįžti prie tradicinio lyčių vaidmenų pasiskirstymo šeimoje, atsisakant visų profesinio ir asmeninio augimo ambicijų?“, – moterų atsakymus giliau analizuoja M. Jankauskaitė.

„Sunkiausia – asmeninio gyvenimo neturėjimas. Noriu, kad mane visi paliktų ramybėje“, – apie tai, kas sunkiausia, rašė mama.

„Partnerio mažas įsitraukimas, atjautos ir empatijos nebuvimas, kai aš pervargstu, bandymas suderinti darbą su mažais vaikais, nesutarimai dėl auklėjimo ypatumų“, – sunkiausius aspektus minėjo kita mama.

Dėl išaugusių reikalavimų kyla pykčio

„Facebook“ mamų grupės „Svarbūs reikalai“ įkūrėja Vaida Rimkūnė pritaria, kad mamoms priskiriamų vaidmenų ir lūkesčių tik daugėja.

Vaida Rimkūnė / asmeninio archyvo nuotr.

„Kai prieš 15 metų susilaukiau pirmo vaiko, lūkestis buvo tik būti gera mama, o dabar labai jaučiamas prisidėjęs lūkestis, kad privalai gebėti rasti laiko sau ir pasirūpinti savimi, kai kiti lūkesčiai dėl karjeros, santykių, kurie buvo ir anksčiau, niekur nėra dingę“, – pastebi V. Rimkūnė.

Kai moterys jaučia tiek daug reikalavimų iš visuomenės, neretai dėl to jų širdyse susikaupia pykčio vyrų/partnerių atžvilgiu.

Moterims svarbu kalbėtis apie kylančius sunkumus

Į klausimą „Kas sukelia pyktį partnerio atžvilgiu?“ daugiausiai atsakymų sulaukė teiginys „pagalbos buityje trūkumas“ (11,6 proc.), kad vyras vengia kalbėtis apie kylančius sunkumus (9,6 proc.), ignoruoja moters emocijas (7,6 proc.). Moterų pyktį kelia ir tai, kad vyras/partneris visą atsakomybę dėl klausimų, susijusių su vaikais, permeta ant moters pečių (8,6 proc.), vyras per daug laiko skiria ir pirmenybę teikia savo poreikiams ir pomėgiams, o ne šeimai (7,11 proc.), vyrų empatijos trūkumas (6,13 proc.). Moterys pyksta ir dėl to, kad joms atitenka buitis, o vyrui – smagūs žaidimai su vaiku (6,24 proc.).

„Matosi, kad tėčiams ir mamoms elementariai trūksta pasikalbėjimo. Kai abi pusės išsako savo lūkesčius ir nepasitenkinimą, dauguma šeimos problemų išsisprendžia ir poros tampa stipresne komanda“, – sako V. Rimkūnė.

Moterys pažymėjo, kad pyktį kelia ir „per didelis vyro/partnerio sekso reikalavimas, o aš neturiu jėgų/nenoriu, nes esu per daug pavargusi“ (5,9 proc.). Viena iš pykčio priežasčių ir vyro nesitvarkymas (6,44 proc.).

Moterys taip pat iš vyrų pasigenda tokio įsitraukimo į vaiko priežiūrą, kai tiesiogiai tenkinami vaiko poreikiai, tokie kaip maitinimas, maudymas, rengimas, sauskelnių keitimas, pagalba tualete ir pan. (6,29 proc.).

„Vyrai lengviau įsitraukia į tas išorines veiklos sritis – nuvežti, parvežti, kurios nereikalauja psichinės energijos, tiesioginio įsitraukimo ir buvimo su vaiku čia ir dabar“, – pastebi V. Rimkūnė.

Kur norėtų didesnio vyrų įsitraukimo

Į klausimą „Kokiose srityse norėtumėte didesnio vyro įsitraukimo?“, moterys atsakė: su vaiko ugdymu susijusioje veikloje (skaitymas, piešimas, lavinamieji žaidimai ir pan.) – 14,3 proc., buvimo su vaiku lauke, gryname ore – 12,6 proc., kad vyrai organizuotų vaiko laisvalaikį ir jame dalyvautų – 10,6 proc., vaiko migdymas ir kiti su miegu susiję ritualai – 8,4 proc.

Ties visais klausimais moterys vidutiniškai pažymėjo po daugiau nei 5 atsakymų variantus, dėl to vieno atsakymo procentinė išraiška neatrodo aukšta.

Mamos taip pat mielai komentavo papildomai, nurodydamos, kad „vyro įsitraukimo visose srityse nebus per daug“ arba atvirkščiai – „vyras visur dalyvauja, esu viskuo patenkinta“. Dažnas komentaras, kad vyrai „įvykdo jiems deleguotas užduotis, bet patys jų nesiima, nesiūlo idėjų“.

„Jeigu tokia apklausa vyktų prieš 10 metų, atsakymai būtų kitokie. Dabar stipriai juntama jaunųjų porų įtaka, kur tėčiai kitaip mato tėvystę ir savo santykį tėvystėje. Socialinių tinklų ir kelionių dėka jie jau yra matę daugiau tėvystės modelių, kokie yra tėvai Norvegijoje, Švedijoje, ne tik kaip tu buvai auklėjamas sovietinio tėčio. Atitinkamai vyrai pradeda galvoti – kokiu tėčiu noriu būti aš“, – komentuoja V. Rimkūnė.

Daug moterų atsakymuose žymėjo, kad norėtų, jog vyrai įsitrauktų labiau ir gamintų vaikui valgį, maitintų, dalyvautų vaiko higienos priežiūroje, rūpintųsi auklių ar kitokios vaiko priežiūros organizavimu, kai tėvų nėra.

Dažnus moterų lūkesčius atspindi šie apklausoje dalyvavusių moterų komentarai.

„Noriu, kad būtume komanda ir vienas kitą galėtume lengvai pakeisti, pavaduoti“, – sakė viena mama.

„Visuose išvardintuose punktuose vyrų pagalbos norėtųsi daugiau, nei jie prisideda. Mano vyras padeda visame kame, tačiau tikėjausi didesnio jo paties noro, o ne kad aš prašau, pykstu, žliumbiu ir vėl patenkinta džiaugiuosi“, – rašė kita moteris.

„Vyras įsitraukia tiek, kiek paprašau“, – dažnas atsakymas.

Dažnas atsakymas buvo, kad vyrai savo žemą įsitraukimą aiškina „neturiu laiko“.

Kur moterys neleidžia vyrams įsitraukti

Populiaru teigti, kad moterys neleidžia vyrams labiau įsitraukti į tėčio vaidmenis. Todėl apklausoje moterų teirautasi „Kokias su vaiko auginimu susijusias sritis jūs bijotumėte/nenorėtumėte/vengtumėte patikėti savo vyrui/partneriui?“.

Dažniausiai mamos sakė, kad tėčiams bijotų patikėti sergančio vaiko slaugymą (16,9 proc.), savarankišką vaiko vedimą į polikliniką (7,5 proc.). Dešimtadalis vengtų patikėti savo vyrui vaiko vedimą į mokyklą/darželį/būrelius, 11,4 proc. balsų surinko – bijotų patikėti maisto vaikui gaminimą.

„Įdomu tai, kad tie patys klausimai sulaukė daug atsakymų ir klausiant, kur norėtumėte, kad daugiau įsitrauktų, ir kurias sritis vengiate patikėti – tai rodo, kad šios sritys yra labiausiai rezonuojančios, jautriausios, užimančios daugiausiai laiko“, – sako V. Rimkūnė.

Paklausus „Į kokias veiklas jums lengviausiai sekasi įtraukti vyrą?“, paaiškėjo, kad lengviausiai vyrai įsitraukia šiose srityse: vaiko vedimas į darželį/mokyklą/būrelius (12,9 proc.), buvimas su vaiku lauke, gryname ore (12,5 proc.), skiria daugiau asmeninių lėšų skirtų materialinių poreikių užtikrinimui (avalynei, drabužiams, kanceliarinėms priemonėms ir pan.) (9,5 proc.) , vaiko migdymas (9 proc.), vaiko maitinimas (8,1 proc.).

„Bendras atsakymų vaizdas, ypač papildomi moterų komentarai apklausoje, rodo dar esantį suvokimą, kad vyro karjera yra svarbesnė negu moters, vyro suplanuoti susitikimai – svarbesni negu moters. Reiškia, moteris gali išeiti anksčiau iš darbo, kad nuvestų/pasiimtų vaiką, o vyras – ne, arba moteris gali pasiimti biuletenį ir prižiūrėti sergantį vaiką, o vyras – ne? Juk žinome, kaip vaikai serga – dvi dienas paguli, o paskui griauna namus, tai kodėl vyras negalėtų su juo būti?“, – svarsto V. Rimkūnė.

Tėčiai mažiau domisi vaikų raidos etapais

Mamų atsakymai signalizuoja, kad tėčiai mažiau domisi vaikų raidos etapais ir šiuolakinių vaikų auklėjimo metodų įvairove.

„Su vyru pasisekė, beveik viską galiu jam patikėti. Tik kas susiję su pozityviu vaiko auklėjimu, mažiau psichologinės (ir kartais fizinės) jėgos panaudojimu – čia jau kartais turiu „pridengti“ savo vaikus. Vyras tai daro, nes mano, kad tai geriausiai veikia, ir nemato reikalo gilintis į kitokius auklėjimo metodus“, – pasisakė viena apklausos dalyvė.

„Trokštu, kad vyras labiau domėtųsi vaiko auklėjimu, ne vien darytų „kaip man atrodo geriau“, nes kartais tai būna visai netinkamas pavyzdys“, – kur norėtų daugiau vyro pastangų, sako moteris.

„Kartais nerimauju, nes neatsižvelgdamas į amžių pervertina vaiko galimybes“ arba „tikiuosi subtilesnio bendravimo“, – apklausoje komentavo moterys.

Apklausa džiugina kai kurių moterų papildomais komentarais, kad „viską dalinamės po lygiai, aišku, išskyrus žindymą“, „atsakomybės pasiskirstė natūraliai po lygiai“, „užėmė laiko, kol pripratinau, bet dabar jau vyras visur įsitraukęs“ ir pan.

Išsigelbėjimas – šeimai draugiška darbo aplinka

Kalbant apie sisteminę pagalbą, svarbiausias dalykas yra šeimai draugiškos darbo kultūros plitimas Lietuvoje – šis teiginys sulaukė 13,2 proc. atsakymų. Sisteminis (viešosios nuomonės formavimas, įstatymų pataisos ir pan.) vyrų/partnerių skatinimas aktyviau įsitraukti į vaiko auginimą – 10,8 proc., taip pat svarbu ir didesnis dienos centrų/valandinių auklių paslaugos prieinamumas (9,8 proc.).

„Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kultūros diegimui organizacijose labiausiai padėtų supratimas, kad šių dviejų sričių derinimas yra aktualus praktiškai visiems darbuotojams, nes visi turi asmeninį gyvenimą, susidedantį iš poilsio, šeiminių santykių, pomėgių ir t. t. Tai nėra klausimas, aktualus tik turintiems kažkokių problemų šeimose ar sudėtingų atsakomybių namuose. Tai visus liečianti, visiems aktuali tema“, – apie moterų apklausos rezultatų aktualumą sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.

Kalbant apie sisteminę pagalbą, mamoms taip pat svarbi galimybė gauti nemokamas konsultacijas apie vaikų raidą, auginimą (11,1 proc.), gauti nemokamą psichologinę pagalbą (9,6 proc.).

„Paradoksas: informacijos prieinamumo prasme, dar niekada nebuvo taip lengva būti mama. Pamenu, prieš 15 metų gauti informacijos tikrai buvo sunku, o dabar – visi šaltiniai pasiekiami, daug nemokamos informacijos, mamų palaikymo grupių, tinklaraščių, bet dėl tos informacijos gausos moterims vis tiek trūksta reikiamų atsakymų ir patarimų“, – pastebi V. Rimkūnė.

M. Jankauskaitė apibendrina, kad moterims svarbus didesnis partnerių įsitraukimas namuose ir vaikų auginime, kad moterys turėtų daugiau laiko sau, kad vyrai ne muštruotų vaikus, o domėtųsi pedagogika, taip pat domėtųsi moterų poreikiais ir emocijomis.

Apie apklausą

Lapkričio pabaigoje Facebook vykdytoje apklausoje dalyvavo 550 mamų, beveik pusė jų yra 36-45 metų amžiaus, 37 proc. – 26-35 metų. Beveik pusė respondenčių turi po 2 vaikus, 19 proc. – po 3 vaikus, 29 proc. – po 1 vaiką. 45 proc. moterų vaikų amžius – iki 6 metų, 32 proc. – 7-12 metų. 60 proc. atsakiusiųjų moterų dirba, 29 proc. yra vaiko priežiūros atostogose arba nedirba, 12 proc. yra ir vaiko priežiūros atostogose, ir iš dalies dirba. 48 proc. šių mamų gyvena didmiesčiuose, 38 proc. – miestuose, 14 proc. – kaimo vietovėse.

Vykdant šią apklausą, mamų buvo prašoma atsakyti į 6 klausimus ir kreipiamasi tokiu pristatymu: „Motinystė istoriškai buvo laikoma pagrindiniu ir bene vieninteliu besąlygiškai teigiamu moters tapatybės aspektu. Taip radosi nuostata apie ją kalbėti tik pozityviai, nutylint, kokia tai kompleksiška, sudėtinga, nevienareikšmėmis emocijomis apgaubta patirtis. Tačiau svarbu matyti abi mėnulio puses: kalbėti ne tik apie džiaugsmus, bet ir iššūkius. Atsakiusios į klausimus ir praskleidusios idealizuojamos motinystės uždangą galėsime užčiuopti gilesnius ir kritinius buvimo motina patirties taškus, aiškiau įvardinti sunkumus, su kuriais susiduria mamos, ir pagalbos, kokios tikėtųsi iš partnerio, poreikį. Geriau suprasdamos, su kokiais iššūkiais susiduriame, įvardindamos juos garsiai, atlaisvinsime vietos patirti ir daugiau motinystės džiaugsmo“.

Daugiau informacijos:

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė, tel. +370 610 39461, el. p. margarita@gap.lt

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.