• Pradžia
  • Naujienos
  • Kontaktinės dienos – sklandesniam sugrįžimui į darbą po vaiko priežiūros atostogų

Kontaktinės dienos – sklandesniam sugrįžimui į darbą po vaiko priežiūros atostogų

Ilgos vaiko priežiūros atostogos gali būti vertinamos dvejopai – ir kaip dosni socialinė apsauga, ir kaip rizikos veiksnys tolimesnei darbuotojo karjerai. Tam, kad grįžimas į darbą po karjeros pertraukos būtų sklandus, kai kurios valstybės suteikia galimybę darbuotojams pasinaudoti kontaktinėmis dienomis (angl. keeping in touch days). Tai įstatymuose apibrėžtas laikotarpis, kai darbuotojas gali laikinai grįžti į darbą dar būdamas vaiko priežiūros atostogose, kad išlaikytų ryšį su darboviete.

Vaiko priežiūros atostogos, kaip ir bet kuri kita ilgesnė karjeros pertrauka, gali būti darbinių įgūdžių ir kompetencijų praradimo priežastimi, ypač jei dirbama sparčiai kintančiame ekonominiame sektoriuje. Pastebima, kad vaiko priežiūros laikotarpis gali turėti neigiamos įtakos darbo užmokesčiui (ypač moterų), paaukštinimo galimybėms. Jei su tokiu darbuotoju nėra palaikomas ryšys, asmuo lieka izoliuotas nuo darbovietės naujienų, organizacijos gyvenimo, nesijaučia laukiamas. Visa tai gali apsunkinti darbuotojo sugrįžimą į darbą, o kai kada ir paskatinti palikti darbovietę.

Vyras su kostiumu nešasi kūdikį nešyklėje prie ofiso pastato.

Tėtis su vaiku / Socialinės reklamos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“ kadras

Kontaktinės dienos sušvelnina karjeros pertraukos rizikas. Jų metu darbuotojas trumpam grįžta į darbą, kad galėtų atnaujinti savo įgūdžius, susitikti su kolegomis ir naujais komandos nariais, susipažinti su naujomis organizacijos tvarkomis ir procesais. Praėjus vaiko priežiūros atostogoms, tai padeda lengviau sugrįžti į darbovietę, sparčiau prisitaikyti prie pokyčių ir neprarasti motyvacijos.

Australijoje vaiko priežiūros atostogose esantys dirbantieji turi 10 apmokamų kontaktinių dienų, kurios tampa prieinamos nuo tada, kai vaikui sueina 2 savaitės. Jomis galima pasinaudoti įvairiai. Pavyzdžiui, darbuotojas gali sudalyvauti įmonės organizuojamoje strateginio planavimo sesijoje, mokymuose, konferencijoje, susitikti su vadovu arba komanda, sudalyvauti kituose darbiniuose susitikimuose.

Informaciniame portale ši priemonė iliustruojama tokia situacija: įmonėje diegiama nauja kompiuterinė sistema, todėl visi darbuotojai turi būti apmokomi, kaip ja naudotis. Jei tuo metu yra darbuotojų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, vadovai pakviečia juos prisijungti prie mokymų kartu su kitais kolegomis ir taip pasinaudoti kontaktine diena. Darbuotojai sugrįžta dienai ar kelioms į darbą, sudalyvauja kursuose ir susitaria dėl kitų kontaktinių dienų, pavyzdžiui, kad vieną dieną per mėnesį artimiausius šešis mėnesius šie darbuotojai atvyks į darbą pasipraktikuoti dirbti su nauja sistema.

Naujojoje Zelandijoje darbuotojai turi teisę į 8-ias apmokamas kontaktines dienas. Jomis galima pasinaudoti ne anksčiau nei vaikui sueina 28 dienos. Šalia to, darbdavys yra įpareigotas palaikyti ryšį su darbuotoju viso vaiko priežiūros laikotarpio metu, pranešti jam ar jai apie pokyčius darbovietėje, pavyzdžiui, paaukštinimo galimybes arba tvarkų ir procedūrų pasikeitimus.

Kaip ir Australijoje, N. Zelandijoje kontaktinės dienos gali būti naudojamos lanksčiai – dalimis po pusę dienos, keletą valandų per dieną, einant į darbą kasdien arba išdėstant šį laiką į skirtingus laikotarpius.

Kontaktinės dienos įtvirtintos ir Jungtinėje Karalystėje. Jos numatytos ir asmenims, esantiems motinystės arba įvaikinimo atostogose (iki 10 apmokamų kontaktinių dienų). O vaiko priežiūros atostogomis besidalijantys asmenys turi dar papildomai po 20 tokių dienų. Kaip ir kitose minėtose valstybėse, kontaktinės dienos gali būti naudojamos tik darbuotojui sutikus, jis ar ji negali būti verčiama dirbti. Pasinaudojimas kontaktinėmis dienomis, jei laikomasi įstatymuose apibrėžto laikotarpio, nepanaikina vaiko priežiūros atostogų ir su jomis susijusių socialinių garantijų.

Lietuvoje kontaktinės dienos esantiems vaiko priežiūros atostogose nėra reglamentuotos.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.