Koks ryšys tarp tėvystės ir vyrų sveikatos?
Dažnai klaidingai manoma, kad pasiekimai karjeroje, žinomumas ar pinigai laimei ir geram gyvenimui turi daugiau įtakos nei iš tiesų. Pasirodo, tėvystė yra vienas labiausiai vyrų sveikatą ir bendrą gerovę teigiamai veikiančių gyvenimo aspektų.
JAV nacionalinėje tėvų apklausoje apie mamų bei tėčių poreikius, lūkesčius ir savijautą net 90 proc. tėčių sakė, kad tėvystė jiems sukelia daugiausiai džiaugsmo gyvenime. 3 iš 4 vyrų (73 proc.) teigė manantys, kad jų gyvenimas prasidėjo tik tapus tėčiais.
Tyrimai rodo, kad tapimas tėčiu dažnai padeda suformuoti glaudesnį ryšį su vaiko mama, turi teigiamos įtakos vyro santykiams su kitais šeimos nariais.
„Tapę tėvais, vyrai labiau įsitraukia į bendruomenės gyvenimą ir tai taip pat yra teigiamas veiksnys. Jie pradeda vykdyti daugiau į kitus orientuotos veiklos, kuri padeda pasijausti reikalingam, skatina pasitenkinimą gyvenimu ir pasitikėjimą savimi. Jaučiamas ne tik teigiamas poveikis vyrų sveikatai, ypač psichinei, bet ir mažėja savidestrukcinio elgesio tikimybė. Pavyzdžiui, sumažėja rizikinga elgsena, alkoholio ir tabako vartojimas“, – kelių tyrimų duomenimis dalinasi socialinės kampanijos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“ vadovė Mintautė Jurkutė.
Tiesa, pereinamasis laikotarpis po kūdikio gimimo tėčiams gali būti ne mažiau sunkus nei mamoms, nes atsiranda naujų streso dirgiklių, pavyzdžiui, jaučiamas didesnis nerimas dėl finansinio stabilumo ir spaudimas priimti teisingus sprendimus auklėjant vaiką. Vis dėlto, ilgainiui naudos nusveria kilusius iššūkius ir pagerėja ne tik emocinė, bet ir fizinė sveikata, nes jos tarpusavyje glaudžiai susijusios.
Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame buvo atsižvelgta į 135 tūkst. vyrų sveikatą, parodė, kad tikimybė vaikų neturintiems vyrams mirti dėl širdies ligos ar kitų su širdimi susijusių veiksnių, pavyzdžiui, širdies smūgio, yra 17 proc. didesnė nei vaikų turintiems vyrams. Viena iš mokslininkų daromų prielaidų tokiems rezultatams paaiškinti yra sveikesni vaikų turinčių vyrų įpročiai – sveika mityba, mažiau žalingų įpročių, fizinė veikla su vaikais ir kt.
Daugiau kaip 80 metų trunkantis Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas apie suaugusiųjų raidą atskleidė, kad tie, kurie yra sukūrę glaudžius ir tvirtus santykius su kitais, jaučia didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu, yra laimingesni, sveikesni ir gyvena ilgiau nei vieniši žmonės.
Ši išvada siejama ir su tėvyste.
Apklausos rodo, kad mažiausiai streso patiria vyrai, kurie kiekvieną dieną sąmoningai rezervuoja laiko būti tėčiu: žaidimai ir pokalbiai prieš miegą, bendri pusryčiai ir dalijimasis įspūdžiais, kelionė į mokyklą ir iš jos – be skubos atliekamos tėvystės veiklos stiprina ryšį ir mažina suaugusiųjų įtampą.
„Ruošdamiesi socialinei kampanijai „Būti tėčiu – didžiausia dovana“ išanalizavome daugybę tyrimų – daugiausia JAV psichologų draugijos – apie tai, kaip tėčio įsitraukimas į vaiko gyvenimą veikia paties vaiko raidą. Įvairiuose tyrimuose gauti duomenys vienareikšmiškai teigia, kad vaikai, kurie auga su įsitraukusiu tėčiu, pasižymi geresne raida, yra smalsesni, labiau linkę tyrinėti aplinką, noriau mokosi, turi mažiau elgesio sutrikimų, mažiau linkę į nusikalstamą veiklą, yra labiau bendraujantys, turi aukštesnę savivertę, geriau susitvarko su stresu, yra mažiau paveikiami bendraamžių spaudimo ir patiria kitokį teigiamą poveikį“, – pasakoja M. Jurkutė.
Kampanija „Būti tėčiu – didžiausia dovana“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba lapkričio mėnesį vykdo sąmoningumo didinimo kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“, kuria siekia paskatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą nuo pat pirmų vaiko gyvenimo dienų. Kampanijos metu dvi savaites TV ekranuose, radijo stotyse, ir lauko stenduose galima pamatyti socialines reklamas, socialiniuose tinkluose tėčiai dalinasi savo vaikų auginimo patirtimis.
Su kampanija startavo ir nauja interneto svetainė apie asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą www.daugiaubalanso.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.
