Kas trukdo tėčiams geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą Lietuvoje?
Autorė: Akvilina Šarauskaitė
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra reikšmingas ir itin svarbus, tačiau visuomenėje vyrai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios neigiamai veikia jų galimybes aktyviai dalyvauti vaiko priežiūroje nuo gimimo. Tyrimo apie tėčių įsitraukimą į vaiko priežiūrą metu fokus grupių dalyviai įvardijo pagrindinius iššūkius, trukdančius geriau derinti darbą ir vaikų auginimą.
Tėtis Vytautas su sūnumi Gabrieliumi / Orange Studio Photography
Femizinuotas visuomenės požiūris į vaiko priežiūrą
Tyrime dalyvavę tėčiai sutiko, jog didžiulius vidinius konfliktus kelia visuomenės norma, kad vaikus auginti ir prižiūrėti turi mamos. Atkreiptas dėmesys, kad informacijoje apie vaiko auginimą dominuoja motinų instinktyvaus žinojimo, kaip auginti vaikus, įvaizdis. Respondentai teigė, jog tėvystės ir motinystės literatūroje informacija orientuota į moteriškąją lytį, o tėvo vaidmuo retai minimas. Taip kuriamas psichologinis barjeras save suvokti kaip tėtį su konkrečiu vaidmeniu vaiko gyvenime.
Tyrimą atlikusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič teigia, kad net apsilankius institucijose, kuriose vykdomi tėvystės kursai, pateikiama informacija yra orientuota į moteris ir žindymą. Vyrams tai nėra aktualu, nes jie to nedaro. Ekspertė priduria, jog tėvystės kursų specialistai turėtų būti ruošiami taip, kad į mokymus įtrauktų abu tėvus. Tinkamas pasiruošimas vaiko priežiūrai daro didžiulę įtaką ir jo raidai.
Tėčių nuomone, feminizuotas diskursas stiprina vyrų nepasitikėjimą savimi. Kuriamas įvaizdis, kad tėčiai nesugebės pasirūpinti vaiku savarankiškai, gali įbauginti ir atgrasyti vyrus nuo aktyvaus įsitraukimo į vaiko priežiūrą nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų.
Informacijos trūkumas
Vienas iš veiksnių, dėl kurių tėčiai nėra linkę pasinaudoti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis, yra informacijos trūkumas. Tyrimas parodė, kad nors viešojoje erdvėje informacija apie lengvatas susilaukus vaiko skelbiama, tačiau ji yra labai paini ir ne visuomet lengvai prieinama. Tėčiai pažymi, jog informaciją jiems yra lengviau surasti socialiniuose tinkluose nei valstybinių įstaigų interneto svetainėse. Taip pat respondentai neslėpė, kad darbovietėse dažniausiai patys turi imtis iniciatyvos, kad sužinotų, kokios papildomos naudos, susijusios su vaiko priežiūra, yra prieinamos jų darbovietėje.
Vaiko priežiūros paslaugų trūkumas
Tėčiai pritarė, jog pagalba yra būtina jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Tačiau siekiant suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, Lietuvoje pastebimas didžiulis vaiko priežiūros paslaugų trūkumas. Didelė atskirtis yra tarp regionų: miestuose pasirinkimas yra didesnis, o kaimiškose vietovėse darželiai yra sunkiau pasiekiami. Lopšeliai–darželiai dažniausiai priima vaikus nuo 2 metų amžiaus. Tokių įstaigų, kurios priimtų jaunesnius – labai mažai. Tyrime dalyvavę vyrai taip pat pastebi, kad dėl užpildytų vietų darželiuose dažnai šeimos yra priverstos vaikus leisti į privatų arba toli nuo namų esantį darželį. Tai sukelia papildomų finansinių ir laiko problemų.
Trumpalaikių vaiko priežiūros paslaugų paklausa Lietuvoje taip pat yra didesnė nei pasiūla. Kaip teigė respondentai, pasitaiko tokių situacijų, kuomet reikia trumpalaikių vaiko priežiūros paslaugų, tačiau tokios paslaugos nėra teikiamos. Tuomet tenka ieškoti auklės arba prašyti senelių pagalbos – tai apsunkina situaciją.
Finansinio stabilumo sumažėjimas ir ilga vaiko priežiūros trukmė
Lietuva pasižymi bene ilgiausiomis Europos Sąjungoje vaikų priežiūros atostogomis, tačiau šis modelis sulaukia ir daug kritikos. Tyrimas parodė, kad tėvai kritiškai vertino vaiko priežiūros atostogų trukmę, ypatingai dėl finansinių apribojimų ir profesinių įgūdžių praradimo. Tėvai pažymėjo, kad šiuo metu įgyvendinama politika nesprendžia lyčių nelygybės problemos moterų ir vyrų atlyginimų atžvilgiu, o tik dar labiau ją pagilina. Jie teigė, kad siekiant išsiaiškinti, kuris iš tėvų ims vaiko priežiūros atostogas, kyla neišsemiamos diskusijos ir braižomos įvairios schemos, vertinama esama finansinė padėtis. Kadangi moteris vis dar dažnu atveju uždirba mažiau ir užima žemesnes pareigas nei vyrai, poroje prieinama prie išvadų, kad moteris turėtų likti namie su vaiku, o vyras – toliau dirbti. Be to, pagausėjus šeimai finansiniai poreikiai išauga, tačiau šeimos biudžetas jiems tenkinti sumažėja. Dėl to, kaip teigė vienas iš tėčių, atsiranda pastovus nerimas, kad būtinai reikia užsidirbti papildomų pajamų.
Panašu, kad tėčiai vis dar susiduria su visuomenėje vyraujančiais stereotipais ir nepakankamai gerai išvystytomis vaiko priežiūros paslaugomis. Šios priemonės taip pat neužtikrina tinkamos šeiminių ir profesinių įsipareigojimų pusiausvyros.
Visą aktualią informaciją apie vaiko priežiūros išmokas ir kitus darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo klausimus galite rasti www.daugiaubalanso.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.
