Balanso formulė: vienuolika kojų vietoj dviejų

Publikuota žurnale „Moters savaitgalis“

Turėti daugiau atraminių taškų savo gyvenime – stiprius socialinius ryšius, palaikančią ir supratingą šeimą, gerą fizinę ir emocinę sveikatą, laiką sau, lygiavertę partnerystę santykiuose ir pan. – ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir suteikia daugiau stabilumo, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadovė Mintautė Jurkutė ir socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ įkūrėjas Paulius Rymeikis.

Jie keletą metų tyrinėja visuomenės problemas – kas trukdo žmonėms gyventi labiau subalansuotą gyvenimą. Šioje srityje kartu su kolegomis ir partneriais kuria socialines kampanijas, rekomendacijas politikos formuotojams ir darbdaviams, o gegužės mėnesį paskelbė naują įrankį – darbo ir asmeninio gyvenimo balanso formulę, kuri padeda žmonėms vizualiai pamatyti, kur „išeina“ jų laikas, ir susikurti viziją, kaip jie iš tikrųjų norėtų paskirstyti savo laiką – visas 168 valandas per savaitę.

Kaip naudotis šiuo įrankiu?

Mintautė: „Daugiau balanso“ formulę sudaro 11 sluoksnių: darbas, šeima, emocinė sveikata, intelektualinė veikla, dvasingumas ir religingumas, sveikata ir fizinė forma, buitis / namai, asmeninis laikas, bendruomenė ir socialiniai ryšiai, miegas ir iššvaistytas arba užpildytas laikas.

Kiekvienas žmogus šią formulę pritaiko sau asmeniškai: puslapyje daugiaubalanso.lt/formule/ kiekvienoje iš 11 sričių sužymi du dalykus – faktinį laiką, kurį realiai skiria kiekvienai gyvenimo sričiai, ir idealų laiką, kurį norėtų skirti konkrečiai sričiai. Vėliau šiedu atsakymai sugretinami ir skaitytojai gali pamatyti, kur jiems labiausiai trūksta laiko bei rasti patarimų, kaip tai pagerinti. Su sritimis ir patarimais galima susipažinti prieš pildant formulę – taip bus lengviau įsivertinti tiek faktinį laiką, kurį skiriate atskirose srityse, tiek nustatyti, kaip turėtų atrodyti idealus gyvenimo paveikslas. Kiekvienas turime 168 valandas per savaitę, ir tik nuo mūsų priklauso, kam jas skiriame. Tad „Daugiau balanso“ platformoje kviečiame bandyti, žaisti ir eksperimentuoti su šia formule, ieškoti, ką norite veikti su turimu laiku ir kaip.

Paulius: Ši formulė padeda vizualiai viską susidėlioti ant popieriaus: kokią turiu problemą (trūksta balanso) ir kaip noriu ją pakeisti. Vien pasakymas „noriu mažiau dirbti ir daugiau laiko praleisti su šeima“ nepadeda pakeisti situacijos – per mažai konkretu.

Ši balanso formulė leidžia aiškiai, skaičiais pamatyti, kad jeigu noriu su šeima aktyviai būti 30 valandų per savaitę, norimos darbo ir sporto valandos nebetelpa ir pan. Ši formulė padeda identifikuoti asmenines problemas, kurioms įveikti galime ieškoti konkrečių patarimų, sprendimų.

Šeima (mamas, tėtis, vaikas) sėdi kartu prie stalo, bet visi užsiėmę savais dalykais (skaito, žaidžia).

Kaip kilo mintis sukurti tokį įrankį – balanso formulę?

Mintautė: Tai – didesnio projekto dalis. Įvairiais tyrimais aiškinomės, kokie iššūkiai kyla vyrams ir moterims, ypač turintiems vaikų, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, ką gali padaryti politikos formuotojai, darbdaviai. Pamatėme, kad ne viską galima sureguliuoti, yra dalykų, kuriuos pats žmogus turi pasirinkti ir apsispręsti: ar geriau pamiegoti, ar daugiau padirbėti, ar praleisti laiką su vaikais, ar skirti jį sau ir pan.

Formulės tikslas – sukurti įrankį, kuriuo kiekvienas žmogus galėtų susidėti individualią, tik jam tinkamą formulę, kaip gyvenimas turėtų atrodyti, jei iš tiesų darytum tai, ką nori daryti. Kiekvienai iš 11 sričių pateikėme patarimų, nuo ko pradėti, kai žmogus pamato, kad kažkuri iš sričių „šlubuoja“, jai trūksta laiko.

Kitas svarbus motyvas buvo parodyti, kad gyvenimas yra spalvingas ir įvairus, jį sudaro daug „kojų“, ant kurių jis laikosi. Kiekvienai iš šių „kojų“ verta skirti laiko savo kasdienybėje, nes ji suteikia mums stabilumo jausmą, padeda atgauti energiją, užpildo prasmės jausmu. Jeigu viena iš gyvenimo sričių susilpnėja, kitos sritys leidžia greičiau atsitiesti ir vis tiek jaustis tvirtai.

Pavyzdžiui, neįmanoma puikiai funkcionuoti, jei nepakankamai miegi, nepasirūpini savo emocine sveikata, kitomis gyvenimo sritimis. Ši formulė primena, kad esame daugybę sluoksnių turinčios būtybės ir kiekvienas tų sluoksnių yra svarbus.

Paulius: Ši formulė yra įrankis, kuris gimė daug metų gilinantis į socialines temas. Kurdami formulę, vadovavomės ir užsienio ekspertų, konsultuojančių balanso srityje, patirtimi. Dauguma jų išskiria tris pagrindines sritis žmogaus gyvenime: darbinė veikla, sveikata–gerbūvis ir bendruomeniškumas. Mes šias sritis detalizavome ir padalinome į 11 sluoksnių, nes kuo detaliau, tuo lengviau atsekti – kur konkrečiai aš stringu, kam man trūksta laiko ir kur kyla problemų.

Savo gyvenimą suskirstyti į 11 sričių atrodo daug. Paprastai gyvename režimu darbas – namai…

Mintautė Jurkutė: Darbą ir asmeninį gyvenimą daug kas suvokia kaip svarstykles, kurias reikia subalansuoti. Mes kviečiame į savo gyvenimą pasižiūrėti kaip į kupiną įvairovės. Įsivaizduokime, kad jis kaip kėdė ar stalas, turintis daug kojų. Gyventi reikėtų taip, kad vienos iš tų kojų netekus – praradus darbą ar išsiskyrus su artimu žmogumi, – kitos kojos laikytų ir neleistų sugriūti.

Paulius Rymeikis: Paprastai taip ir yra – daugiausiai dėmesio žmonės skiria darbui, o asmeninis gyvenimas suvokiamas kaip „grįžau namo po darbo“. Dažnas nesigilina, kiek daug sluoksnių turi gyvenimas po darbo. Todėl verta šį laiką išskaidyti detaliau.

Kėdė su dviem atraminėm kojom (tik darbas ir asmeninis gyvenimas) jau ir šiaip sunkiai stovi, o jeigu dar tave atleidžia iš darbo arba kyla problemų šeimoje – tai lieki stovėti ant vienos kojos arba tavo visas gyvenimas nueina velniop. Tai – tiesus kelias į liūdesį, nusivylimą ar net depresiją.

Bet jeigu jaučiuosi įkritęs į duobę darbo srityje, tačiau turiu palaikymą šeimoje, tarp draugų, mėgstu važinėtis dviračiu miške, laisvalaikiu pagroju gitara, pamedituoju, savanoriauju, mėgstu skaityti – jaučiuosi kur kas tvirčiau, nes yra daug sričių, kurias aš vis dar kontroliuoju.

Vyras po medžiu skaito knygą, atsipalaidavęs, nusiavęs batus, už nugaros stovi dviratis

Kaip atpažinti, kad pamečiau gyvenimo balansą?

Mintautė: Kai išsibalansuojame, pradedame jaustis blogai. Pavyzdžiui, moterys, kurios dirba, augina vaikus ir bando suderinti dar daugybę kitų dalykų (buitis, namų ruoša, santykiai su antrąja puse ir t. t.), sako dažnai jaučiančios sąžinės graužimą, nerimą, įtampą ir net kaltę. Kokybinių tyrimų su dirbančiomis mamomis metu išgirdome, kad jos dažnai jaučiasi kaltos dėl to, kad skiria laiko poilsiui, kad mamadienį praleidžia ne su vaiku, kad joms reikia laiko sau. Nors visi žinome, kad gera mama yra pailsėjusi mama.

Taigi, pirmasis, signalas į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – ar jaučiuosi patenkinta(s) savo gyvenimu ir ar tikrai skiriu laiką tiems dalykams, kurie man yra reikalingi ir svarbūs?

Balanso formulėje nustebino atskira sritis „iššvaistytas laikas“…

Paulius: Šioje srityje slepiasi didžiausias laiko rezervas. Jeigu susirašysiu, kad aš kiekvieną šeštadienio rytą ir kas vakarą po valandą naršau internete, tai pamatysiu, kiek daug iššvaistau laiko ir kaip jis gali būti transformuojamas į kitas sritis, kurioms laiko galbūt trūksta – pasportuoti ar geriau išsimiegoti.

…ir „namai / buitis“?

Paulius: Buitį dažnai priimame kaip duotybę – reikia pavalgyti, išsiskalbti drabužius. Bet šioje srityje išryškėja didžiausia nelygybė tarp vyrų ir moterų. Galime įsivaizduoti, kad jei šią formulę sau prisitaikytų poroje gyvenantis vyras ir moteris, paaiškėtų, pavyzdžiui, kad vyras 20 valandų per savaitę skiria sportui, o moteris tuo metu panirusi į buities darbus…

Mintautė: Iš tiesų, buities darbai dažnai tampa antrąja pamaina moterims. Tai visi „nematomi“ darbai, kuriuos dažniausiai namie atlieka moterys. Mes norėjome šiuos darbus padaryti matomais. Pristatę formulę visuomenei sulaukėme reakcijų, kad pateikti patarimai „Namų / buities“ srityje skamba kaip neregėta prabanga – pavyzdžiui, jog norėdami rasti daugiau laiko galite įsigyti indaplovę ar kartais pasisamdyti pagalbą iš išorės.

Į tokias reakcijas kviečiame pasižiūrėti kritiškai – jos rodo mūsų nuostatas apie lyčių vaidmenis. Prabanga kur kas dažniau laikomi tie dalykai, kurie labiausiai pagerintų moters dalią, nes atrodo, kad moters darbas ir valandos nieko nekainuoja. Tuo tarpu nusipirkti mašiną vyrui važinėti į darbą yra laikoma norma, privalomoji šeimos išlaidų dalis.

Taigi mes kviečiame į vyrų ir moterų laiką žiūrėti kaip į lygiaverčiai vertingą ir ieškoti būdų jį sutaupyti toms sritims, kurios labiau džiugina ir teikia prasmę.

iliustracija - vyras ir moteris pakėlę kojas ant sofos skaito, prie sofos robotas siurblys siurbia

Ar ši balanso formulė padeda išsilaisvinti nuo amžino jausmo „neturiu laiko“?

Mintautė: Reakcija „neturiu laiko“ kyla dėl to, kad žmonės dar nemato susibalansavimo kaip svarbaus šaltinio, kuris padės visoms kitoms sritimis. Sako „kai turėsiu laiko, tada labiau susibalansuosiu gyvenimą“. Bet iš tikrųjų – kai labiau susibalansuosi gyvenimą, tada ir turėsi daugiau laisvo laiko.

Jausmas „neturiu laiko“ sumažėja, kai sąmoningai apjungiame kelias sritis. Pavyzdžiui, savanoriaudama aš ir bendrauju su žmonėmis, ir gerinu savo emocinę sveikatą. Tvarkydama namus klausausi garsinių knygų – pasikraunu intelektualiai. Jeigu trūksta laiko sportui – galiu išvažiuoti dviračiais su šeima pažintiniais keliais – taip skirsiu dėmesio ir fizinei, ir emocinei sveikatai, ir ryšiui su šeima, ir dar intelektualiai stimuliuosiu smegenis pakeliui sužinodama kažką naujo.

Taigi, šios 11 sričių persidengia, o kai sąmoningai stengiamės skirti laiko visoms sritims, faktiškai valandų mūsų gyvenime nepadaugėja, bet jaučiamės geriau, turiningiau ir prasmingiau.

Kviečiame išbandyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę – interaktyvų įrankį kuriuo kiekviena(s) gali susidėti savo asmeninę formulę bei pagerinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse: https://daugiaubalanso.lt/formule/

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.