Dirbti lankstesniu grafiku nori daugelis, bet kiek paprasta tai pasiekti?

Nors darbdaviai tikina noriai padedantys darbuotojams skirti daugiau laiko šeimai, realybėje derybos dėl lankstesnių darbo sąlygų ne visuomet būna lengvos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės sako nuolat gaunančios signalų apie problemas derinant darbą ir asmeninį gyvenimą: nuo priekaištų dėl vaikų vežimo į ugdymo ar medicinos įstaigas iki draudimo dirbti palankesniu grafiku.

2023 m. Darbo inspekcijos atlikta apklausa parodė, kad net 85 proc. darbdavių, paklausti, ar imasi priemonių padėti darbuotojams vykdyti jų šeiminius įsipareigojimus, atsakė teigiamai, panašus nuošimtis patvirtino, kad jų darbo organizavimo tvarka atitinka reikalavimus ir yra lanksti šeimų poreikiams.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė teigia nekvestionuojanti tokių duomenų, kartu pastebi, kad nusiskundimų, susijusių su darbo santykiais, Tarnyba girdi nuolat.

„Paprastai jie susiję su atrankos procesais, atleidimu iš pareigų, bet ne tik. Konsultuojame tėčius ir mamas, kuriems darbo sąlygos trukdo pasirūpinti vaikais, o bandymai kažką keisti atsimuša į darbdavių priešiškumą. Taip pat dažnai patiriami sunkumai grįžtant iš vaiko priežiūros atostogų“, – sako teisininkė.

Dėl nepalankaus grafiko abu turi dirbti naktimis

R. Vanagėlienė pasakoja, kad yra tyrusi atvejį, kai darbuotojas gavo prastą įvertinimą vien dėl to, kad, darbdavio nuomone, pernelyg dažnai vežiojo sergantį vaiką į medicinos įstaigą, tam buvo priverstas imti nedarbingumo pažymėjimą. „Dėl panašios situacijos skundėsi viena mama, kuriai darbdavys priekaištavo, kodėl nuvežti vaiko į darželį negali antra pusė. Beje, žinome atvejį, kai atitinkamų pastabų iš darbdavio savo atžvilgiu gaudavo ir dirbantis tėtis“, – sako Tarnybos atstovė.

Teisininkė prisimena vienos dirbančios poros vargus, bandant pasidalinti vaiko priežiūra. „Jie abu dirbo statutiniais pareigūnais toje pačioje įstaigoje, o jų darbo pamainos nuolat sutapdavo, pavyzdžiui, abiem tekdavo dirbti naktimis. Pora prašė vadovybės palankesnių jų šeimai darbo grafikų, tačiau nesėkmingai. Kitas vyras, auginantis tris vaikus, vieną iš jų su negalia, bandė su darbdaviu derėtis dėl nuotolinio darbo tam tikromis darbo dienos valandomis, bet to nebuvo leista“, – dalinasi R. Vanagėlienė.

Jos teigimu, visi šie atvejai turi diskriminacijos dėl lyties ar šeiminės padėties požymių.

Teisininkė priduria, kad dėl daugumos klausimų, susijusių su darbo sąlygomis, gyventojai su Tarnyba konsultuojasi telefonu ar raštu, konkrečių skundų gaunama retai. „Dalis žmonių vis dar nėra linkę skųstis viešai, galbūt baimindamiesi blogų pasekmių iš darbdavio pusės, kiti, ko gero, nė nežino, kad yra patekę į diskriminacinę situaciją, kurią galima spręsti gavus tinkamą pagalbą ar konsultaciją“, – svarsto ji.

R. Vanagėlienės įsitikinimu, visiems vertėtų žinoti, kad mūsų teisės aktai apibrėžia aibę darbuotojams palankių aspektų, ypač, kai kalbama apie turinčius vaikų žmones. „Be to, šioje srityje dirba keletas valstybinių institucijų, tad už savo teises pakovoti išties verta“, – ragina teisininikė.

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – įtraukios darbo  kultūros dalis

 Lygių galimybių užtikrinimo klausimais darbdavius konsultuojanti Tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė pastebi, kad lanksčių darbo sąlygų užtikrinimas svarbus daugeliui darbuotojų.

„Tyrimai rodo, kad dėl sunkumų derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus kaltės jausmą patiria septynios iš dešimties moterų, taip pat joms vis dar gula pagrindinė našta rūpintis vaikais ir namais. Lankstus ar individualus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliu aktuali ne tik mamoms ir tėčiams, bet ir neuroskirtingiems žmonėms, kurie gali būti jautresni aplinkos garsams ar apšvietimui, negalėti susikaupti dėl aktyvaus socialinio kontakto ir pan. Lankstumas aktualus ir darbuotojams (-oms) , kurie (-ios) aktyviai sportuoja, rūpinasi sveikata ar turi kitų hobių“, – tvirtina ekspertė.

Pasak jos, nors lankstaus darbo formos prigyja, tarkime, nuotolinis ar hibridinis darbas tapo gan įprasta praktika, visgi pilnavertis balanso kūrimas darbovietėse ne visuomet būna prioritetų sąrašuose. „Puiku, kai įstatymuose numatytos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonės būna integruotos į darbo organizavimo kultūrą, kitais atvejais jų taikymas priklauso nuo darbdavių mentaliteto ir ketinimų“, – sako ji.

V. Gabrieliūtės teigimu, darbo aplinkos gerinimas prasideda nuo suvokimo, su kokiais iššūkiais, derindami asmeninį gyvenimą ir darbą, darbuotojai ir darbuotojos susiduria: tam tikslui rekomenduojama atlikti apklausas, taip pat verta priminti kolektyvui apie taikomas „balanso“ priemones bei kitas naudas, kurias siūlo darbovietė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad lankstus darbas suteikia galimybę skirtingų kartų darbuotojams (-oms) ne tik laviruoti tarp didelio darbo tempo ir asmeninių įsipareigojimų, bet ir skirti dėmesio savo sveikatai. Geresnė savijauta esą atsispindi ir darbo rezultatuose, tad naudą netrukus pajaučia ir organizacijų vadovybė. „Tai patvirtina ir tyrimai, parodę, kad esant darbo ir asmeninio gyvenimo balansui, kolektyvo nariai dirba savarankiškiau, prisiima atsakomybę ir labiau įsitraukia atlikdami užduotis“, – vardija V. Gabrieliūtė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien, kai svarbu pritraukti įvairius talentus, lankstaus darbo formos tampa aktualia įvairovės ir įtraukties priemone, kurią vertina skirtingi darbuotojai. „Pastebima, kad ir darbo skelbimuose darbdaviai mini šias įtraukties priemones, o tai gali būti lemiamas veiksnys būsimiems kandidatams ir kandidatėms pasirinkti būtent tą darbovietę“, – įsitikinusi ekspertė.

Numato keturis lankstaus darbo būdus

Tarnyba primena, kad Darbo kodekse numatyta net keletas lankstaus darbo organizavimo formų, kuriomis pasinaudoti teisę turi kiekviena(s). Tai – nuotolinis darbas, kai darbuotojo buvimas darbo vietoje nėra būtinas, taip pat darbas ne visą darbo laiką, sumažinant darbo valandų skaičių norima dalimi. Be to, egzistuoja lankstaus ir individualaus darbo grafiko taikymo galimybės.

„Taikant individualų grafiką, darbuotoja(s) privalo išdirbti nustatytą darbo valandų skaičių, bet gali tai daryti asmeniniu būdu, tarkime, dirbdama(s) keturias dienas per savaitę po dešimt valandų. Tuo tarpu lankstus grafikas numato detalesnį darbo laiko pasiskirstymą, galima dirbti netipinėmis valandomis, pavyzdžiui, tam tikrą periodą ryte, o po to su ilgesne petrauka vakare. Visos šios formos gali veiksmingai prisidėti prie geresnio darbo ir asmeninių poreikių derinimo“, – aiškina Tarnybos teisininkė R. Vanagėlienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad darbdaviai privalo pritaikyti vieną iš lankstaus darbo formų, jei darbuotoja(s)  augina vaiką iki 3 metų arba viena(s) augina vaiką iki 14 metų, taip pat jei šeimoje auga vaikas su negalia iki 18 metų amžiaus. Kitais atvejais derinimas vyksta abiejų pusių sutarimu.